Gauja
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Gauja (estiškai - Koiva) - upė Latvijoje, vidurupyje ribojasi su Estija. Ilgis - 452 km, nuolydis - 234 m. Prasideda Vidžemės aukštumoje, Cėsio rajone, Taurenės valsčiuje, į jūrą įteka prie Carnikavos.
Anksčiau manyta, kad Gauja išteka iš Alauksto ežero, bet, kadangi senosios ištakos yra užaugusios, tai Gaujos pradžia laikoma Arnyčių upė, kuri prasideda Elkos kalno papėdėje, teka per Zuobuolo ežerą, nusausintoje Laidzo ežero vietoje susilieja su Gaujinia; ši vieta taip pat yra vienas iš Gaujos ištakų variantų, ir čia Gauja įgija savo vardą. Toliau ji teka per Luodės-Taurenės ežerų grandinę ir paima jų vandenis. Gauja apkabina Vidžemės aukštumą.
Kairiojo kranto intakai - Pysla, Meliupytė, Dzėrbė, Dzestrenė, Pėrliupytė, Tirzinia, Vidaga, Vizla, Palsa, Rauza, Alkšniupė, Vija (60 km), Abuls (52 km), Dedums, Miegupė, Gryviniupytė, Rauna (50 km), Rakšupė, Amata (67 km), Skaliupė, Lygatnė, Vildoga, Vėjupytė, Luorupė, Egliupė, Straujupytė.
Dešiniojo kranto intakai - Augstupytė, Tulija, Uriekstė, Tirza (80 km), Pyliupytė, Dzėrvė, Mustjegai (79 km), Kaičupė, Stakliupytė, Strenčupytė, Kračupė, Melupė, Ratsupitė, Jumara, Strykiupė, Lenčupė, Drankiupytė, Brasla (70 km), Luoja.
Gaujos vaga smėlinga, daug seklumų, staigūs posūkiai.
 |
Šis geografinis straipsnis yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |
