Ferrari

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ferrari - Italijos automobilių gamintojas, specializuojantis į sportinius ir labai galingus automobilius, įkurtas 1929 m. Enzo Ferrari. Iš pradžių Scuderia Ferrari rėmė lenktynininkus ir lenktyninių bolidų gamintojus. Vėliau, 1946 m. ši kompanija atsiskyrė ir tapo UAB Ferrari, kuri dabar yra kontroliuojama Fiat grupės. Kompanijos būstinė Maranello yra įsikūrusi Modena mieste, Italijoje.

Turinys

1 Istorija
- 1.1 1929-1946
- 1.2 Nuo 1947 m. iki dabar
2 Lenktyniavimas
3 Herbas
4 Raudona spalva
5 Modelių pavadinimai
6 Dar žiūrėk
7 Nuorodos

[taisyti] Istorija

[taisyti] 1929-1946

Įkurėjas Enzo Ferrari niekada neplanavo gaminti automobilių, kai sukūrė Scuderia Ferrari (1929 m.) ir paskirdamas ją remti jaunuosius lenktynininkus iš Modenos miestelio. Ferrari parengė ir sėkmingai sudalyvavo lenktynėse su Alfa Romeo automobiliais iki 1938 m., kai ši įkūrė savo lenktyninį padalinį Alfa.

1940 m. pasimokiusi ir suplanavusi kaip pritraukti mylimąją Scuderia į savo lenktyninius bandymus, jis paliko Alfa. Kadangi tuo metu dar galiojo kontraktas, Scuderia trumpam tapo Auto Avio Costruzioni Ferrari, kuri neva gamino auto-detales bei aviacijos priedus. Iš tikrųjų Ferrari sukūrė vieną lenktyninį automobilį („Tipo 815“) per savo nelenktyniavimo laikotarpį. Tai ir buvo pirmasis automobilis sukurtas Ferrari, kuris debiutavo 1940 m. Mille Miglia lenktynėse ir Antrojo Pasaulinio karo dėka pamatė tik keletą lenktynių. 1943 m. Ferrari persikėlė į Maranello, kur yra ir dabar. Gamykla 1944 m. buvo subombarduota ir 1946 m. atstatyta.

„Scuderia Ferrari“ pažodžiui verčiant reiškia „Ferrari žirgynas“, todėl gamyklos emblema yra piestu pasistojęs žirgas. Perkeltine prasme šis vardas verčiamas kaip „Komanda Ferrari.“

[taisyti] Nuo 1947 m. iki dabar

Pirmasis serijinis Ferrari automobilis buvo 1947 m. pagamintas 125 S su 1,5 l V12 varikliu. Enzo nenoriai pagamino ir pardavė šiuos automobilius, kad padidintų Scuderia kapitalą. Blizgančios, gražios, ryškios, šios greitos mašinos iškart įgavo daug teigiamos reputacijos. Enzo ir toliau nenoriai pardavinėjo savo automobilius, nes jis manė, kad dauguma perka tik dėl gero įvaizdžio, o ne dėl įspūdingų parametrų ir pasirodymų. Ferrari pasižymėjo savo stilingu dizainu, kurį dažniausiai kūrė Pininfarina. Šie automobiliai buvo skirti tiems, kurie yra turtingi beo jauni (arba jauni širdyse). Kiti dizaino namai taip pat bendradarbiavę su Ferrari - Scaglietti, Bertone, Touring, Ghia ir Vignale.

2004 m. FIAT turėjo 56% Ferrari akcijų, Mediobanca 15%, Commerzbank 10%, Lehman Brothers 7% ir Enzo sūnus - Piero Ferrari 10%.

[taisyti] Lenktyniavimas

Rubensas Barrichello JAV GP 2005 m.

Enzo Ferrari tikroji aistra buvo lenktynės. Scuderia pradėjo kaip nepriklausoma lenktynininkų ir bolidų rėmėja, bet netrukus tapo Alfa Romeo padaliniu. Po pasitrukimo iš Alfa, ji pradėjo kurti savo automobilius. Pirmsis Ferrari komandos pasirodymas buvo Europos Grand Prix trasoje po antrojo pasaulinio karo.

Scuderia pradėjo dalyvauti Formulės 1 pasaulio čempionate nuo pat jos egzistavimo pradžios. José Froilán González buvo pirmasis pilotas iškovojęs pergalę 1951 m. Didžiosios Britanijos Grand Prix. Po metų Alberto Ascari pirmasis iškovojo čempiono titulą su Ferrari. Ferrari yra pati seniausia komanda Formulės 1 pasaulio čempionate, o taip pat ir sėkmingiausia. Iki 2006 m. komanda iškovojo po 14 asmeninės įskaitos čempionų titulų (1952-1953, 1956, 1958, 1961, 1964, 1975, 1977, 1979, 2000-2004) ir komandinės konstruktorių įskaitos čempionų titulų (1961, 1964, 1975-1977, 1979, 1982-1983, 1999-2004), 183 Grand Prix pergales, surinko 4348 taškus, 179 pirmosios starto vietos, 184 greičiausi ratai, dalyvavo 723 etapuose.

Žymiausi lenktynininkai: Tazio Nuvolari, Juan Manuel Fangio, Alberto Ascari, Phil Hill, Mike Hawthorn, John Surtees, Niki Lauda, Jody Scheckter, Gilles Villeneuve, Nigel Mansell, Alain Prost ir Michael Schumacher.

[taisyti] Herbas

Žymusis Ferrari komandos simbolis yra juodas piestu pasistojęs žirgas geltoname skydo formos fone, dažnai su raidėmis S F reiškiančiomis Scuderia Ferrari ir trimis juostomis viršuje (žalia-balta-raudona) žyminčiomis nacionalinę Italijos vėliavą. Serijiniai automobiliai turi stačiakampio formos ženkliuką (žiūrėkite viršuje) ant variklio gobtuvo.

Panašus herbas - juodas žirgas geltoname fone yra ir Štutgarto mieste, Vokietijoje. Ten kilę tokie koncernai kaip Mersedes-Benz ir amžini Ferrari konkurentai Porsche, kurie savo herbe taip pat turi Štutgarto simbolį savo emblemoje.

1923 birželio 17 Enzo Ferrari laimėjo lenktynes Savio trasoje, Ravennoje, kur sutiko grafą Frančeską Baraką, legendinį oro pajėgų didvyrį pirmajame pasauliniame kare, kuris mėgo paišyti žirgus ant savo lėktuvo šonų. Grafas pasiūlė Enzo naudoti šį žirgą ir ant jo gaminamų automobilių, kuris jam garantuotai turėjo atnešti sėkmę. Šiek tiek modifikuotas šis žirgas greit tapo Ferrari simboliu Modenoje (Ferrari gimtinėje).

Šis žirgas nevisada buvo naudojamas tik kaip Ferrari ženklas: Fabio Taglioni jį naudojo ant savo Dukati motociklų. Tačiau auganti Ferrari šlovė Ducati privertė atsisakyti šio simbolio.

Piestu pasistojęs žirgas dabar yra oficilus Ferrari prekinis ženklas. Kitos kompanijos dažnai naudoja panašius ženklus. Viena jų, Austrijos kompanija pavadinimu „Avanti“. Ji šalia savo pavadinimo naudoja beveik identišką žirgą kaip ir Ferrari.

[taisyti] Raudona spalva

Nuo pat trečiojo XX a. dešimtmečio italų lenktyniniai automobiliai Alfa Romeo, Maserati ir vėliau Ferrari bei Abarth buvo (dažnai būna ir dabar) nudažyti raudonai (Rosso Corsa). Tai buvo įprastinė nacionalinė Italijos lenktynių spalva. Vėliau ši spalva buvo priimta ir FIA.

Spalva nebuvo skiriama pagal pagaminimo šalį ar lenktynininko tautybę, bet pagal automobilio komandos valstybę, kuriai jis atstovaudavo. Pvyzdžiui, geltonas Ferrari 156 dalyvavo 1961 m. Belgijos Grand Prix, tuo pat metu važiuojant ir trims raudoniems Ferrari 156.

Šias nacionalines spalvas daugiausiai pakeitė atėję sponsoriai 1968 m., bet netaip kaip kitos komandos, Ferrari visada likdavo ištikima raudonai spalvai. Tačiau rudonumo atspavis kito dažnai. Nuo 1996 m. Ferrari F1 bolidai dažomi šviesesne, beveik oranžine, raudona spalva, tai buvo daroma tam, kad geriau atrodytų tabako reklama ant bolido.

Įdomu, kad Ferrari laimėjo 1964 m. pasaulio čempionatą su John'u Surtees'u nugalėdami paskutiniuosius du etapus, kai Ferrari buvo nudažytas balta-mėlyna spalva todėl, kad šis Ferrari atstovavo ne italų gamintojų komandą, bet amerikiečių NART.

[taisyti] Modelių pavadinimai

Iki dešimto dešimtmečio vidurio Ferrari naudojo trijų-skaičių sistemą pavadinant naują modelį pagal jo variklio parametrus:

V6 ir V8 modelių pavadinimą sudarydavo variklio tūris decimetrais (pirmieji du skaičiai) ir cilindrų skaičius. Pavyzdžiui, Ferrari 206 turėjo 2,0 l V6 variklį.
V12 modelių pavadinimas buvo nuo vieno cilindro tūrio kūbiniais centimetrais.
Plokčiojo dvyliktuko (bokserio) modeliai pavadinami pagal variklio tūrį litrais + prirašymas 12.

Ši pavdinimų sistema gana painoka turint omeny, kad kartais tie patys varikliai buvo dedami į skirtingus automobilius.

Nuo dešimto dešimtmečio vidurio šalia modelių pavadinimų atrsirado F raidė.