Dunojaus delta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Dunojaus delta yra didžiausia (3446 km²) ir geriausiai išsaugota Europos delta.

[taisyti] Geografija

Kiekvienais metais aliuvinės sąnašos, plukdomos Dunojaus, padidina deltą apie 40 m, dėl to jos ribos nuolat kinta. Netoli Tulčios (Tulcea, Rumunija) Dunojus pasidalina į tris atšakas: Kiliją (Chilia), Suliną (Sulina) ir Šv. Jurgio upę (Sfântu Gheorghe), bet daugybė protakų skaido deltą į atskiras daleles, kuriose vyrauja miškai ir pelkės. Dalis deltos kiekvienais metais užtvindoma pavasario ir rudens potvynio metu.

Apie 44 km nuo Dunojaus deltos yra Gyvačių sala, į kurią pretenduoja tiek Rumunija, tiek ir Ukraina.

2004 m. Ukraina užbaigė Bastroe kanalo darbus ir laivybiniu kanalu sujungė Juodąją jūrą su Ukrainos Dunojaus deltos dalimi. Šį projektą kritikavo Europos Sąjunga, kadangi baiminamasi jo neigiamo poveikio deltos pelkėms. Rumunija dėl šio projekto ruošiasi paduoti Ukrainą į Tarptautinį teismą.

[taisyti] Gamta

Deltoje suskaičiuojama virš 1200 augalų rūšių, 300 paukščių rūšių, o daugybėje ežeriukų ir pelkių gyvena 45 gėlavandenių žuvų rūšys. Dunojaus delta yra įtraukta į UNESCO Pasaulinio paveldo sąrašą bei paskelbta biosferos rezervatu. Apie 2 733 km² teritorija yra griežtai saugomi draustiniai.

Tai vieta, kur milijonai paukščių iš įvairiausių pasaulio vietų (Europos, Azijos, Afrikos ir Viduržemio jūros šalių) atskrenda perėti.

Senovėje, anot Herodoto, Dunojus turėjo ne tris, bet septynias atšakas.

[taisyti] Gyventojai

Deltoje gyvena apie 15 000 žmonių, kurių dauguma verčiasi žvejyba iš tradicinių medinių kajakų. Tarp deltos gyventojų yra ir lipovanai, rusų sentikių, pabėgusių iš Rusijos po 1772 m. dėl religinio persekiojimo, palikuonys.