Dinozaurai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Dinosauria | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Tiranozauras (Tyrannosaurus rex) |
||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Dinozaurai (lot. Dinosauria, "baisus roplys") - senovinių roplių grupė, atsiradusi prieš 200 mln. metų ir vyravusi sausumoje daugiau kaip 100 mln. metų. Išsivystė iš archozaurų (Archosauria). Prieš 65 mln. metų didžioji dauguma dinozaurų rūšių išnyko.
Dinozaurai buvo tiek augalėdžiai, tiek plėšrūs. Turėjo labai mažas galvos smegenis. Kai kurie augalėdžiai buvo specialiai prisitaikę gintis nuo plėšrūnų: triceratopsai turėjo ragus, ankilozaurai buvo padengti kaulinėmis plokštėmis, stegozaurai turėjo spyglius ant uodegos.
Visi plėšrieji dinozaurai vaikščiojo ir bėgiojo ant dviejų užpakalinių kojų. Tarp jų buvo ir labai stambios rūšys (pvz., tiranozaurai) ir maži plėšrūs dinozaurai (pvz., composognahus). Iš nedidelių plėšriųjų dinozaurų išsivystė paukščiai. Pirmaisiais paukščiais laikomi archeopteriksai, nors jie dar atrodė labai panašiai kaip ir dinozaurai. Tuo pačiu metu buvo ir kitų skraidančių roplių - pterozaurų. Dalis dinozaurų galėjo plaukioti, pvz., ichtiozaurai ir pleziozaurai.
Turinys |
[taisyti] Sistematika
-
Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Dinozaurų sistematika.
Dinozaurai skirstomi į du būrius:
- Driežadubeniai dinozaurai (Saurischia). Jų dubuo uždaras. Jie skirstomi į du pobūrius:
- Plėšrieji dinozaurai (Theropoda). Jie judėjo tik užpakalinėmis kojomis.
- Zauropodai (Sauropodomorpha). Gyveno juros ir kreidos perioduose, turėjo ilgą kaklą, raumeningą bei ilgą uodegą, mažą galvą ir buvo augalėdžiai. Šiam pobūriui priklauso didžiausi dinozaurai: apatozauras, brachiozauras ir t. t. Jie buvo didžiausi visų laikų gyvūnai, vaikščioję žeme.
- Paukščiadubeniai dinozaurai (Ornitischia). Jie mažesni už driežadubenius ir visi augalėdžiai. Priekinė žandų dalis be dantų, apragėjusi.
[taisyti] Dinozaurų tyrimų pradžia
1800 m. JAV Konektikuto upės slėnyje aptikti pirmieji suakmenėję dinozaurų pėdsakai. Iš pradžių, remiantis Biblija, jie palaikyti kranklio, visuotino tvano metu Nojaus nurodymu ieškojusio sausumos, pėdsakais. 1806 m. V. Klarkas rado dinozaurų kaulų, bet palaikė juos žuvų fosilijų likučiais. Tik 1822 m. jie priskirti ropliams, aptikus dantį panašų į iguanos, tik daug didesnį. Tuo pat metu Anglijoje radus plėšriojo dinozauro liekanas, prasidėjo intensyvios dinozaurų liekanų paieškos.
[taisyti] Mityba
Didžioji dalis dinozaurų buvo augalėdžiai. Mažiau buvo plėšriųjų dinozaurų, kurie medžiojo pavieniui arba gaujomis, kai grobis būdavo stambesnis. Gaujos pranašumas yra tas, kad tai leidžia pulti gerokai už save didesnį gyvūną. Tarp augalėdžių turbūt nebuvo konkurencijos, mažiausieji ėsdavo žolę, didesni krūmus, o zauropodai galėdavo ėsti lapus ten, kur jų nepasiekdavo niekas kitas. Kartais likdavo nusiaubti ištisi augalų plotai, nes milžiniškiems dinozaurams reikėjo milžiniško kiekio maisto. Zauropodai tikriausiai sudorodavo iki 1 tonos lapų per dieną.
Mėsėdžiai turėjo stiprius žandikaulius ir aštrius dantis, skirtus plėšyti laimikiui.
[taisyti] Išnykimas
Egzistuoja keletas teorijų, kodėl išnyko dinozaurai. Pirmoji, į žemę trenkėsi asteroidas (arba kometa) bei išnaikino nemažą dalį dinozaurų ir pakilus dulkėms, kurios užklojo žemę, atvėsus aplinkai dinozaurai po mažu išmirė. Antra teorija, kad tai įvyko dėl žemynų dreifo. Pamažu vėstant išmirė ir dinozaurai, nes jie yra ropliai, o ropliai yra šiltakraujai gyvūnai ir priklauso nuo aplinkos temperatūros.
[taisyti] Kita
Vieno iš dinozaurų - Domeykodactylus - pavadinimas suteiktas pagal radimvietę - Domeikos kalnagūbrį, taip savo ruožtu pavadintą lietuvių geologo ir etnologo Igno Domeikos garbei.
