Alpinizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Alpinizmas (žodis kilęs iš Alpių kalnų pavadinimo) - sporto šaka, kopimas į sunkiai prieinamas kalnų viršūnes, kalnų žygiai. Alpinizmo pradžia laikomi 1786 m., kai šveicarai mokslo tikslais užkopė Alpėse į Monblaną.

[taisyti] Susijusios temos

• Kalnų turizmas - kopimas į viršūnes be specialios įrangos, taip pat kelionės į kalnus.
• Uolų laipiojimas - kopimas į uolas, paprastai panaudojant alpinistinį inventorių.

[taisyti] Sportinis alpinizmas Lietuvoje

Lietuvos sportinio alpinizmo pradininkai susipažino su alpinizmu Kaukaze:

• Gediminas Akstinas, 1951 m. įkopęs į Elbrusą.
• Vytautas Vosylius, tais pačiais metais įkopęs į Sudan Chocho viršūnę.
• Pastaraisiais metais įkopimais pasižymi alpinistas Vladas Vitkauskas įkopęs į visų kontinentų aukščiausias viršūnes. Alpinistas Saulius Vilius antras lietuvis įkopęs į aukščiausią pasaulio viršūnę - Everestą.

[taisyti] Šaltiniai

• Kalnai lieka rymoti, sudarytojas Augustas Kubilius, Vilnius, „Mintis“, 1970
• Kalnų takais, sudarytojas Augustas Kubilius, Vilnius, „Mintis“, 1981

[taisyti] Nuorodos

• Lietuvos alpinizmo bibliografija
• Uolų laipiojimo bei alpinizmo šakos
• Lietuvos alpinizmo paveldo registras