Vincas Žilionis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vincas Žilionis (1905 m. Marijampolės raj. - 1964 m. Kaune) – lietuvių rašytojas.
[taisyti] Biografija
Nuo 1925 m. bendradarbiavo kairiojoje spaudoje. 1923 - 1933 m. redagavo Telšių savaitraštį „Žemaitis“, 1940 - 1941 m. - žurnalą „Šeima“.
1938 m. parašė romaną „Būdviečių mokykla“ apie kaimo mokytojus, 1940 m. - knygą „Svetima moteris“ apie kaizerinę okupaciją. 1958 m. išleido knygą „Atsisakome nuo senojo svieto“ apie 1905 - 1907 m. revoliucinius įvykius Lietuvoje.
Turėjo giminaitį Aleksejų Žiliną (Žilionį), kuris buvo Sankt Peterburgo aklas smuikininkas-virtuozas bei 1810 m. išleido savo romansų knygą. Kitas giminaitis Žilinas aprašytas Levo Tolstojaus apysakoje „Kaukazo belaisvis“. Generolas-leitenantas Pavelas Žilinas (g. 1913 m.) vadovavo Karo istorijos institutui Maskvoje.