Sirmiumas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juliano Apostato solidas, apie 361, iš Sirmiumo kalyklos

Sirmiumas (šiandien Sremska Mitrovica), garbingoji miestų motina, - senovės romėnų miestas Panonijoje. Dabartinio Sremo regiono pavadinimas kilo nuo šio antikinio miesto vardo.

Sirniumas iš pradžių buvo ilyrų miestas, o I-ame amžiuje pr. m. e. jį užkariavo romėnai. Tai buvo svarbus vėlyvosios Romos imperijos miestas, romėnų Panonijos ekonominis centras ir viena iš keturių visos imperijos sostinių. Sirniume taip pat buvo pinigų kalykla.

[taisyti] Istorija

Sirmiumas buvo vienas seniausių Europos miestų. Archeologai rado organizuoto žmogaus gyvenimo pėdsakų, išlikusių iš maždaug 5000 pr. m. e.

Kai romėnai nukariavo Sirmiumą I a. pr. m. e., gyvenvietė jau turėjo gilias tradicijas.

I amžiuje Sirmiumas gavo Romos piliečių kolonijos statusą ir tapo labai svarbia ekonomine ir strategine vietove. Imperatorių Trajano, Marko Aurelijaus ir Klaudijaus II karines ekspedicijos buvo ruošiamos būtent Sirmiume.

103 metais romėnnų Panonija buvo perskelta į dvi dalis: Aukštutinę Panoniją ir Žemutinę Panoniją. Žemutinės Panonijos sostinė buvo Sirniumas.

296 Romos imperatoriaus Diokletiano valdymo laikotarpiu buvo priimtas naujas Panonijos teritorinis padalinimas. Vietoj prieš tai buvusių dviejų provincijų (Aukštutinės Panonijos ir Žemutinės Panonijos) buvo sukurtos keturios naujos: Panonija Prima, Panonija Valerija, Panonija Savija ir Panonija Sekunda. Sirmiumas buvo Panonijos Sekundos sostinė.

293, kai imperijoje įsigaliojo tetrarchija, Romos imperija buvo padalinta į keturias dalis ir Sirmiumas tapo viena iš keturių sostinių (kitos buvo Trieras, Milanas ir Nikomedija). Tetrarchijos metu Sirmiumas buvo imperatoriaus Galerijaus sostinė. Įkurus pretorijų prefektūras 318 metais, Ilyrijos prefektūros sostine tapo Sirniumas. Sostine šie miestas buvo iki 379, kai prefektūra politiškai buvo padalinta į Rytinę ir Vakarinę Ilyriją. Vakarinė dalis (Įskaitant ir Sirniumą) buvio prijungta prie Italijos prefektūros. Rytinė dalis išliko atskira prefektūra su sostine Salonikuose.

Miestas taip pat buvo svarbus krikščionybės centras. Sirniume buvo surengti keli krikščionių susirinkimai.