Silvestras Baltramaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Silvestras Baltramaitis, 1841 m. gruodžio 2 d. Mankiškiuose (Radviliškio r.) – 1918 m. Rusijoje; bibliografas, literatūros istorikas.
Globojamas giminaičio – Upynos klebono Bogušo, vienerius metus lankė triklasę Raseinių apskrities mokyklą, o 1860-1863 m. mokėsi Telšių apskrities progimnazijoje. Po 1863 m. sukilimo planavo studijuoti Sankt Peterburgo meno akademijoje ir, kad į ją įstotų, 1865 metais Sankt Peterburgo piešimo mokykloje mokėsi dailės pagrindų, bet, stokodamas lėšų, mokykla metė. 1867-1869 m. dirbo privačioje raštinėje. 1869 m. įsidarbino Sankt Peterburgo viešojoje bibliotekoje ir ten sėkmingai dirbo iki 1918 m. Tada, gavęs pensiją, išvyko į Penzos gubernijos Bašmakovo miestelį, kuriame gyveno iki mirties.
Parengė leidinį Список литовских и древнепрусских книг (“Lietuviškų ir senųjų prūsų knygų sąrašas”, 1891), sudarė 1904–17 metų laikotarpio lietuviškų knygų kartoteką, Simono Daukanto raštų, lietuviškos periodikos, lietuviškų rankraščių bibliografijas, parašė darbų iš lietuvių etnografijos. Išspausdino straipsnių apie senąją lietuvių raštiją (Aušra, 1884), paliko jos raidos iki XVIII a. pabaigos rankraštį Medžiaga lietuviškai literatūrai, surinko duomenų Simono Stanevičiaus, Aleksandro Fromo-Gužučio biografijoms.
Savo veikalus pasirašinėjo B.Žiemkenčio, Dagilio, Juodulaičio, Mankiškių Silkės ir kitais slapyvardžiais.
Dalyvavo Rusijos geografų draugijos ir Lietuvių mokslo draugijos veikloje.
