Rubidis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Rubidis (Rb)
Periodinė grupė	Šarminis metalas
Atomo numeris	37
Išvaizda	?
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	85,4678(3) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	248 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	403 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	[Kr] 5s1
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	216 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	0,82 (pagal Paulingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	?
Termodinaminės savybės
Tankis	1,532 g/cm³
Šiluminė talpa	? J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	58,2 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	312,63 K
Lydymosi šiluma	2,34 kJ/mol
Virimo temperatūra	961 K
Garavimo šiluma	69,2 kJ/mol
Molinis tūris	55,79 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	?
Gardelės periodas	? Å

Rubidis - cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Rb, eilės numeris 37.

Tai sidabriniai baltas šarminis metalas, šviežiame pjūvyje turintis metalinį blizgesį. Vakuume ar inertinių dujų atmosferoje išsaugo metalinį blizgesį ir išvaizda nesiskiria nuo kitų metalų. Rubidžio tankis 1,532 (20 °C) ir 1,475 (39 °C). Šaldomas jis kristalizuojasi. Atominis skersmuo - 2,48 Å, joninis skersmuo - Rb+ 1,49 Å.

Lydymosi temperatūra 39 °C, virimo temperatūra 696 °C. Kambario temperatūroje rubidis gana lakus. Tūrio pasikeitimas lydantis - +2,5 %. Rubidis gerai nudažo liepsną žydrai raudona spalva. Visuose junginiuose rubidis yra vienvalentis. Kaip ir kiti šarminiai metalai patekęs į orą užsiliepsnoja.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Rubidžiui yra būdingos dvi raudonos spektro linijos, todėl jis atitinkamai ir pavadintas: graikų kalba rubidus reiškia tamsiai raudoną. Pagal spektro spalvą taip pat pavadintas cezis.

Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį.