Plačialapis gyslotis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Plantago major | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Plačialapis gyslotis (Plantago major) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Plačialapis gyslotis (lot. Plantago major, angl. Broadleaf Plantain, vok. Breitwegerich) - gyslotinių (Plantaginaceae) šeimos augalas. Aukštis 10-30 cm. Lapai auga skrotele. Jų lapalakštis kiaušininiškas, 2-10 cm ilgio ir 1,5-7 cm pločio. Žiedynas - cilindriška tanki varpa. Žiedai gelsvai žalsvi, neišsiskiriantys. Žydi birželio - rugsėjo mėn. Vaisius – 8 sėklų dėžutė.
Lietuvoje dažna rūšis. Auga pievose, pakelėse, pagrioviuose, daržuose. Augalas vaistinis. Liaudiški jo pavadinimai: trauklapis, traukažolė, traukutis, trūkžolė (nes sutraukia - nuoroda į gydymą); raukžolė arba raukažolė, raukžolė (mat užraukia žaizdą - „uždės raukažolę ir sugis“), gyslalapis, gyslapis, gyslažolė, gyslonis, gysliuotis, gysločius, gyslonė, gyslūnalapis (pagal lapo išvaizdą), kelio letena, kelio retiniai, kelretinis (pagal dažną augimvietę).
[taisyti] Gydomosios savybės
Gyslotis gydymui naudojamas nuo neatmenamų laikų. Jo lapai pasižymi bakteriocidiniu, priešuždegiminiu poveikiu, naudojami žaizdoms, sumušimams gydyti, sustabdyti kraujavimui.
Lapai (taip pat ir siauralapio gysločio) renkami žydėjimo metu ir džiovinami pavėsyje. Sudžiūvę lapai yra žalios spalvos, susisukę spirale, turi silpną kvapą, kiek kartoki.
Lapai turi rauginių medžiagų (iki 10%), gleivių (iki 5%), saponinų, flavanoidų, fitoncidų, fenolkarboninių rūgščių, dlikozido aukubino, vitamino C ir vitamino K. Jie naudojami preparatų kosulio gydymui gamybai. Jų dedama į atsikosėjimą lengvinančius mišinius. Lapų arbata gerina apetitą, stabdo viduriavimą, mažina kraujo spaudimą, palengvina kosulį.
Iš šviežių lapų galima spausti ir sultis. Jomis gydomas anacidinis gastritas, opaligės (tačiau jų negalina naudoti esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui). Sulčių kompresus galima dėti ant sumušimų, žaizdų.
