Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Pirmasis Abiejų Tautų Respublikos padalijimas buvo pirmasis iš trijų Abiejų Tautų Respublikos padalijimų, vykusių XVIII a. pabaigoje.
Keturis metus vykęs pilietinis karas susijęs su Baro konfederacija, Rusijos dalyvavimas tame kare, valstiečių sukilimai Ukrainoje gerokai susilpnino valstybę ir jos vidinę tvarką.
Pasinaudodami kilusios anarchijos sustabdymo pretekstu trys kaimyninės monarchijos Prūsija, Austrija ir Rusija nusprendė pasidalinti Abiejų Tautų Respublikos žemes. Pagrindiniu tokio sandorio iniciatoriumi buvo Prūsijos karalius Frydrichas II-asis, kuris siekė sujungti savo valdas Brandenburge ir Rytprūsiuose, kuriuos skyrė lenkų Pamarys.
Padalinimo sutartys buvo sudarytos 1772 metais Sankt Peterburge, o 1773 m. jas patvirtino specialiai sušauktas seimas Varšuvoje.
