Baro konfederacija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Baro konfederacija - Lietuvos ir Lenkijos didikų katalikų grupuotės sąjunga, sudaryta 1768 m. vasario 29 d. Bare (Vinicos sritis).
Jos tikslas buvo kovoti su Radomo konfederacija prieš Rusijos įtaką Lenkijos ir Lietuvos valstybėje, jos statytinį karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį, prieš kitatikių ir katalikų teisių sulyginimą. Konfederacija skelbėsi ginanti valstybinį savarankiškumą ir siekianti stiprinti ją reformomis. Konfederacijos steigėjai ir vadovai A. S. Krasinskis, Mykolas J. Pacas, J. Potockis, Karolis Stanislovas Radvila tikėjosi visuotinio bajorų sukilimo ir Turkijos, Austrijos, Prancūzijos, Saksonijos paramos. Rusijos pajėgos sumušė konfederatus. Po I Respublikos padalijimo (1772 m.) konfederacija likviduota.
