Perkūno oželis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Gallinago gallinago | ||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Perkūno oželis (Gallinago gallinago) |
||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||
|
Perkūno oželis (lot. Gallinago gallinago, angl. Common Snipe, vok. Bekassine) - tilvikinių (Scolopacidae) šeimos veiklus sutemų paukštis su išilgai dryžuota galva tik viršūnėje baltais uodegos šonais. Pabaidytas savotiškai rikteli ir skrenda mėtydamasis į šonus. Nugarinė pusė išmarginta juodomis, rudomis ir ryškiai rudomis dėmis. Viršugalvis rusvai juodas su plačia šviesia juosta per vidurį ir panašia juosta virš akių. Kaklas, gurklys, krūtinė ir pauodegys gelsvai rusvi su tamsiomis išilginėmis juostelėmis. Pilvas baltas, šonuose skersinės tamsios juostos. Snapas tiesus, gerokai ilgesnis už galvą, tamsiai rudas. Kojos žalsvai rudos. Jauniklių nugara tamsesnė. Jų kūno pilvinėje pusėje stambesnės juodos juostelės negu suaugusių. Sveria 80-112 g. Gyvena iki 12 metų.
Lietuvoje dažnas, aptinkamas nuo kovo iki lapkričio mėn. Gyvena įvairiose pelkėse, užpelkėjusiuose paupiuose. Lizdą krauna ant žemės ir paslepia tarp žolių. Deda 4 gelsvai rusvus kiaušinius, išmargintus rudomis dėmėmis. Peri 20-21 dieną.
 |
 |
