Lietuvių konservatorių partija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lietuvių konservatorių partija, LKP - Mažosios Lietuvos politinė partija, veikusi 1892 - 1918 m.
Įkurta 1892 m. Tilžėje iš Vokietijos konservatorių partijos pasitraukusių Mažosios Lietuvos visuomenės veikėjų. Veikė Tilžės - Lankos, Šilutės, Klaipėdos ir Ragainės – Pilkalnio apskričių skyriai. Tarmiškai oficialiai buvo vadinama Lietuviška konservatyvų skyrimo draugysta.
Svarbiausias partijos tikslas buvo rinkti savo atstovus į Vokietijos Reichstagą ir Prūsijos Landtagą ir ten ginti lietuvių ekonominius bei kultūrinius interesus. Reikalavo viešame gyvenime leisti vartoti lietuvių kalbą, ja mokyti tikybos pamokose ir pradinėse mokyklose. LKP peticijas kaizeriui ir ministrams pasirašydavo 15 - 30 tūkst. lietuvių.
Reichstage 1898 - 1901 atstovavo Jonas Smalakys, 1901 - 1918 m. F. M. Mačiulis, Landtage 1903 - 1918 m. V. Gaigalaitis.
Kiti žymesni veikėjai: Dovas Zaunius, Martynas Jankus, K. Voska, D. Peteraitis.
LKP veikla nutrūko 1918 m. lapkričio mėn. po revoliucijos Vokietijoje.
