Martinika

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Martinique

(Martinikos neoficiali vėliava) (Martinikos herbas)
Valstybinė kalba	prancūzų
Sostinė	For de Fransas
valdovas/prezidentas	Alfred Marie-Jeanne
Plotas  - Iš viso  - % vandens	1128 km²  ?%
Gyventojų  - Iš viso (2005)  - Tankumas	398 000 353 /km²
Valiuta	euras
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC-4
Interneto kodas	.mq
Šalies tel. kodas	596

Martinika (pranc.Martinique) - Prancūzijos užjūrio departamentas Karibų jūroje, Atlanto vandenyne.

Turinys 1 Istorija 2 Geografija 3 Politinė santvarka 4 Ekonomika 5 Demografija 6 Kita 7 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Martinikos istorija

Kristupas Kolumbas buvo pirmasis europietis, kuris atrado Martiniką 1502 m. birželio 15 d. savo ketvirtosios ir paskutinės kelionės po Naująjį Pasaulį metu. Europiečiai nebuvo kolonizavę salos iki 1635 m., kol į salą neįsikėlė Pierre Belain d‘Esnambuc su šimtu prancūzų kolonistų iš Sent Kitso. Jie iškirto miškus cukranendrių auginimui, tokiu būdu smarkiai padidindami įtampą su vietiniais gyventojais karibais. 1660 m. tie karibai, kurie išliko gyvi po kovų su prancūzais buvo priverstinai iškeldinti iš salos. Darbui cukranendrių plantacijose buvo gabenami vergai negrai iš Afrikos.

Tarp 1794 ir 1815 m. sustiprėjo Anglijos įtaka Martinikoje. Šiuo laikotarpiu sala priklausė tai prancūzams, tai anglams. Vergovė saloje buvo panaikinta po anglų valdymo, bet vėl atstatyta po 1802 m., kai Amjeno sutartimi Martinika buvo atiduota Prancūzijai ir Napoleonas Bonapartas grąžino vergovę. Oficialiai vergovė išliko iki 1848 m. Po to visi vergai tapo Prancūzijos piliečiais.

Tuo metu Martinikos sostine buvo Sent-Pjeras, kuris buvo laikomas didžiausiu kultūriniu miestu Vest Indijoje. Tačiau 1902 m. miestas buvo sugriautas išsiveržusio ugnikalnio Mont Pelee. Visi 28 000 gyventojų žuvo, išskyrus du ar tris gyventojus. Miestas buvo atstatytas, tačiau prarado abu buvusius statusus – ir miesto sostinės, kuriuo tapo For de Fransas ir kultūrinio miesto reputaciją.

1946 m. Martinika iš Prancūzijos gavo užjūrio departamento statusą. 1974 m. Martinika gavo dar didesnę autonomiją.

Martinikos sala yra vyno – martini gimtinė. Jis, gabenamas laivais ir Atlanto vandenyno audrų blaškomas, pasak legendos, įgaudavo nepakartojamą skonį. Taip pat iš Martinikos yra kilę sargybiniai šunys – mastifai, kurių veislė buvo išvesta plantacijų saugojimui.

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Martinikos geografija

[taisyti] Politinė santvarka

Pagrindinis straipsnis: Martinikos politinė santvarka

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Martinikos ekonomika

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Martinikos demografija

[taisyti] Kita

• Martinikos kultūra
• Martinikos užsienio politika
• Martinikos transportas
• Martinikos ryšiai

[taisyti] Nuorodos

• Martinika (anglų k.)
• Martinika (prancūzų k.)