Margarita Gedvilaitė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Margarita Gedvilaitė (1929 m. sausio 13 d. Rygoje, Latvija) – choro dirigentė ir pedagogė.
[taisyti] Biografija
Su tėvais grįžusi į Lietuvą, mokėsi Pasvalyje, o 1947 m. baigė Telšių vidurinę mokyklą. Pirmąsias muzikos žinias gavo iš mokytojų Albino Jasenausko, Domo Andrulio ir Irenos Dylevičienės. 1948 - 1949 m. Kauno konservatorijoje mokėsi skambinti fortepijonu Balio Dvariono klasė). 1950 - 1953 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (dėst. V. Rovda ir Antanas Ilčiukas).
1953 - 1958 m. choro dirigavimo studijas tęsė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. Konrado Kavecko klasė). 1976 m. šias žinias gilino Kijevo pedagoginio instituto muzikos kursuose, o 1983 m. stažavo Kijevo R. Čaikovskio valstybinėje konservatorijoje (vadovas prof. P. Muravskis).
Dar studijų metais Vilniaus 3-uosiuose vaikų namuose subūrė berniukų chorą, mokytojavo ir vadovavo chorui 21-ojoje vidurinėje mokykloje, vadovavo Vilniaus valstybinio universiteto Medicinos fakulteto ir Valstybinio pedagoginio instituto Istorijos fakulteto studentų mišriesiems chorams bei Lietuvos mokslų akademijos moterų vokaliniam ansambliui. 1961 - 1964 m. buvo Respublikinių mokytojų namų berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas" chormeisterė, nuo 1985 kurį laiką vadovavo Vilniaus 2-osios profesinės technikos mokyklos vaikinų chorui.
Nuo 1958 m. rudens Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Estetinio lavinimo katedros asistentė, nuo 1964 m. - vyr. dėstytoja, nuo 1986 m. - docentė.
Vaisingiausias ir ilgiausiai trukęs M. Gedvilaitės darbas buvo 1962 - 1994 m. su Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto (universiteto) studentų mišriuoju choru (70-80 dalyvių) „Ave Vita" (1983 m.). Atgaivinusi iširusį kolektyvą, daugiau kaip tris dešimtmečius buvo jo meno vadovė ir dirigentė. Chorą išmokė apie 400 įvairių kūrinių ir surengė per 500 koncertų Lietuvoje ir užsienyje: Latvijoje, Estijoje, Moldavijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijoje. Choras dalyvavo visose respublikinėse dainų šventėse, 1990 Lietuvos tautinėje dainų šventėje ir 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventėje Vilniuje, visose Baltijos respublikų studentų dainų šventėse „Gaudeamus", respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, padarė fondinių įrašų. Choro koncertų programose buvo ir sudėtingų kūrinių: J. Andrejevo kantata „Amžinai jaunystei", V. Barkausko kantata „Mes kuriame taiką", J. Žilevičiaus kantata „Vytautas Didysis", H. Purcello opera „Didona ir Enėjas", G. Faurė „Requiem", Ch. Gounod kantata „Prie svetimų upių krantų", fragmentai iš L. van Beethoveno muzikinės dramos „Atėnų griuvėsiai", chorai iš klasikinių ir šiuolaikinių operų.
1994 m. Vilniaus pedagoginiame universitete suorganizavo dėstytojų ir darbuotojų kamerinį mišrųjį chorą „Ave musica", su kuriuo pasirodė koncertuose, 1996 m. dainavo ir giedojo Prancūzijoje, o 1997 m. Belgijoje ir Vokietijoje.
M. Gedvilaitė - bemaž visų Baltijos respublikų studentų dainų švenčių „Gaudeamus" Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje dirigentė, Lietuvos studentų dainų švenčių Klaipėdoje (1977 m.), Marijampolėje (1981 m.), Šiauliuose (1984 m.) ir 1985 m. Vilniaus chorų šventės „Dainuok, širdie, gyvenimą" dirigentė. Buvo Vilniaus miesto chorvedžių tarybos narė, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narė, Vilniaus pedagoginio universiteto Pedagogikos ir psichologijos fakulteto tarybos narė (1991 - 1992 m.) ir šio universiteto senato narė (1992 - 1996 m.). 1978 m. suteiktas nusipelniusios artistės garbės vardas.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
