Laktancijus

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Laktancijus, Liucijus Cecilijus Firmianas Laktancijus (lot. Lucius Caecilius Firmianus Lactantius) (apie 250 m. - po 325 m.) - krikščionių rašytojas, retorikas.

Laktancijus buvo apologetas. Apologetai buvo pirmieji rašytojai, kurie, laikydamiesi Evangelijos, stengėsi tiksliai pagal ją aiškinti filosofinius klausimus. Drauge jie buvo pirmieji krikščionių filosofai, asimiliavę graikų filosofijos sąvokas. Taigi ant graikiško pamato jie kūrė savitas krikščioniškas koncepcijas. Apologetų šaltinis buvo graikų filosofija.

Laktancijus įrodinėjo, jog Dievo vienumas kyla iš Dievo sąvokos, nes tai yra begalinio tobulumo esybės sąvoka, tad neįmanoma ir pamanyti, kad begalinio tobulumo esybių galėtų būti daugiau. Kitas jo argumentas: pasaulio sandara rodo jį esant vieningą, ir tai verčia pripažinti, kad jis yra vienos esybės kūrinys.

Laktancijaus idėjoms turėjo įtakos stoicizmas. Svarbiausiame veikale "Dievo mokslo pagrindai" mėgino susisteminti krikščionybės doktriną. Kituose savo veikaluose "Apie Dievo kūrybą" ir "Apie Dievo pyktį" antikos mitus aiškino euhemerizmo požiūriu. Dėl gražaus kūrinių stiliaus Laktancijus buvo vadinamas krikščionių Ciceronu.

[taisyti] Nuorodos

• Laktancijus (anglų k.)
• Katalikų enciklopedija: Laktancijus (anglų k.)