Konstantinas Jasiukaitis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Konstantinas Jasiukaitis (1882 m. balandžio 16 d. Laboruose (Pakruojo raj.) - 1941 m. rugpjūčio 4 d. Utenoje) – knygnešys, spaudos darbuotojas, revoliucinis veikėjas, rašytojas. Slapyvardžiai: Artojo Vaikas, Laidokas, K. Pamūšis, Papartis, Jonas Užgirietis, P. Būtėnas, K. Janonis ir kt.

[taisyti] Biografija

Mokėsi Mintaujos gimnazijoje, nuo 1900 m. bendradarbiavo „Ūkininke“, „Varpe“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“, „Darbininkų balse“, „Skarde“, „Žarijoje“, rašė dramas, feljetonus, pamfletus.

1902 m. - LSDP narys, 1905 - 1907 m. įvykių dalyvis, 1905 - 1906 m. - „Naujosios Gadynės“ redaktorius. 1906 m. rugsėjo 18 d. areštuotas, kalintas. 1907 - 1912 m. gyveno Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje. Gyvendamas Kaprio saloje bendravo su Maksimu Gorkiu.

Prasidėjus karui, 1915 - 1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenėje. 1918 m. grįžęs į Lietuvą nuo visuomeninės veiklos nutolo. 1922 - 1940 m. - Panevėžio ligonių kasos direktorius.

[taisyti] Kūryba

• Apysaka „Griuvėsiuose“, 1913 m.,
• Drama „Alkani žmonės“, 1907 m.,
• „Raštai“ 2 T., 1959 m.

[taisyti] Nuorodos

• Muziejus - memorialinė sodyba - Panevėžys, Velžio kelias 21.