Utena

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Utena

55°29′40″N, 25°36′10″E

Valstybė:

Lietuva

Savivaldybė:

Utenos rajono savivaldybė

Gyventojų (2006):

32 881

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė)
Vardininkas:	Utenà
Kilmininkas:	Utenõs
Naudininkas:	Ùtenai
Galininkas:	Ùteną
Įnagininkas:	Ùtena
Vietininkas:	Utenojè

Utena - miestas šiaurės rytų Lietuvoje, 92 km į šiaurę nuo Vilniaus; apskrities ir rajono centras. Utena turi miesto seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Utenos herbas - aukso spalva spindinti pasaga - laimės simbolis.

Pro Uteną teka Vyžuona, jos intakas Krašuona ir pastarosios - Vieša. Mieste telkšo du ežeriukai - Utenis ir Dauniškis. Yra Kristaus žengimo dangun bažnyčia, šalia kurios - senosios kapinės. Utenos šiaurėje yra rajono centrinė ligoninė.

1956 m. vasario 1 d. Utenoje užfiksuotas visos Lietuvos šalčio rekordas: -42,9 °C, „nepagerintas“ iki šiol.

[taisyti] Istorija

Utena - vienas iš seniausių Lietuvos miestų. Utenos vardas istorijos šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1261 m. Mindaugo laiške kalavijuočių ordinui. Pagal padavimą, miestą įkūręs legendinis kunigaikštis Utenis, kuris pasistatydinęs pilį prie Utenėlės upelio. Paskutiniai Narkūnų piliakalnių archeologiniai tyrinėjimai patvirtino ankstesnes mokslininkų prielaidas, kad senoji Utena buvusi apie 3 km į pietvakarius nuo dabartinio miesto. Gyvenvietė ten atsiradusi dar antro tūkstantmečio prieš mūsų erą pabaigoje. XIII-XIV a. didžiajame piliakalnyje buvusi pastatyta galinga pilis, o šalia jos įsikūrusi gyvenvietė. XV a. pilis buvusi priešų sunaikinta, ir piliakalniai netekę gynybinės reikšmės. Tada gyvenvietė ir buvusi perkelta į dabartinę, ūkiniu požiūriu patogesnę vietą.

1599 metais Utena gavo prekybos privilegiją. XVI a. pabaigoje ir XVII a. pradžioje miestelis buvo perplanuotas pagal stačiakampį standartinį planą. Jo centre buvo sukurta keturkampė turgaus aikštė.

Šiaurės karo metu (1700-1721 m.) Utena buvo smarkiai išgriauta ir sunaikinta į Lietuvą įsiveržusių švedų. XVIII a. atidaryti parapinė mokykla.

Miestelis pradėjo atkusti, kai pro jį buvo nutiestas Peterburgo-Varšuvos plentas. Tai pirmasis plentas Lietuvoje, kurio Zarasų-Kauno ruožas nutiestas 1830-1836 m. Susidarė geresnės sąlygos prekybai ir miestui augti. Prie plento buvo pastatyta pašto stotis - tuo metu pati didžiausia įstaiga Utenoje. 1854 m. pradėta tiesti telegrafo linija Peterburgas-Varšuva per Zarasus ir Uteną. 1918 m. pašte įkurta telefonų stotis. 1899 m. pro Uteną nutiesiamas Švenčionėlių-Panevėžio siaurasis geležinkelis.

Dabartinis miestas tarsi iškopė iš savo istorinės tradicinės vietos - gilių slėnių, apglėbė Dauniškio ir Vyžuonėlio ežerėlius, pasiekė Vyžuonos upę, Skaistašilio mišką.

1996 m. rugsėjo 26 d. Prezidento dekretu patvirtintas Utenos herbas.

Utenos miesto seniūnija
Savivaldybė:	Utenos rajono
Administracinis centras:	Utena
Plotas:	15,28 km²
Gyventojai:	33.086 (2005 m.)
Gyventojų tankumas:	2165 žm./km²
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	Jonas Slapšinskas
Žemėlapis
-

[taisyti] Pramonė

Miesto pramonės pirmagimis - Laboratorinių elektros krosnių gamykla, 1960 m. įsikūrusi už keturių kilometrų nuo Utenos, Narkūnuose.

1967 m. pirmą produkciją pagamino trikotažo fabrikas, 1975 m. prie jo prijungus Zarasų trikotažo-galanterijos įmonę, fabrikas tapo stambiausia miesto pramonės įmone.

Utenoje šiuo metu veikia tokios šalyje ir užsienyje žinomos bendrovės – UAB „Švyturys-Utenos alus“, AB „Utenos trikotažas“, „Utenos mėsa“, AB „Rokiškio sūris“ Utenos filialas.