Komantas (jotvingis)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kitos reikšmės - Komantas (reikšmės).

Komantas (Skomantas; vok. Skumand, rusėnų k. *Koma[n]t), Jotvos/Sūduvos/Dainavos, kaip LDK sudėtinės dalies, kunigaikštis, jotvingių/sūduvių pasipriešinimo Vokiečių ordino 1277-1283 m. agresijai vyriausiasis vadas (g. ~1225(?), mirė XIII a. pab.).

Kai kurie tyrinėtojai spėja, kad Ldk Traidenio valdymo laikais Komantas buvo "antrasis žmogus Lietuvoje po didžiojo kunigaikščio".

Manoma, kad valdydamas Sūduvą Komantas rezidavo dab. Elko miesto (Lenkija) apylinkėse, prie Skomantų ež. (lenk. Skomęckie jezioro) stovėjusioje pilyje, kurią istorikai sieja su Skomandburg’o ("Komanto pilies") piliakalniu; netoli šio piliakalnio, prie Skomantų ež., yra ir Skomantų kaimas (vok. Skomentnen, Skomanten, lenk. Skomęntno Wielkie). Su Komanto gyvenimu ir veikla iki 1282/1283 m. gali būti susijęs ir Kamantiškių (<*Komantiškių) kaimo (Merkinės sen.) vardas.

1273 ir 1278 m. Komanto vedama lietuvių ir sūduvių kariuomenė siaubė Vokiečių ordino valdomą Kulmo žemę, 1280 m. − Sembą. Tais pačiais ar 1281 m. Komantas iš savosios tėvonijos pasitraukė į LDK priklausiusią Rusios dalį (tikriausiai į Gardiną); tiesa, netrukus iš ten jis galėjo būti perkeltas į Vakarų Žemaitiją,– taip manyti leidžia netoli Veiviržėnų esančio Skomantų k. vardas ir šalia šio kaimo dunksantis didžiulis, XIII a. puikiai įtvirtintas piliakalnis, taip pat netoliese esantys su Gedimino (spėjamo Komanto sūnaus) vardu siejami dvigubas Kuplės-Veringos piliakalnis (Vilkų Lauko k., į pietus nuo Kvėdarnos) bei Gedminaičių kaimas (netoli Švėkšnos). Su tikėtinu Komanto gyvenimu Žemaitijoje sietinas ir netoli Rietavo esančio Gomantlaukio ("Komanto lauko") kaimo vardas.

1282 ar 1283 m. Komantas, galbūt nepatenkintas po Traidenio mirties (1282 m.) pasikeitusiu politiniu savo statusu ar gelbėdamasis nuo Ldk Daumanto (spėjamo Mindaugo sūnaus) keršto (1248 m. prieš Mindaugą sukilusius jo brolėnus Tautvilą ir Gedvydą pačioje LDK aktyviausiai rėmė Vakarų Žemaitijos ir Sūduvos kunigaikščiai), perbėgo pas kryžiuočius, buvo jų apkrikštytas ir kurį laiką gyveno Balgos pilyje.

1284 m. Komantas buvo kariuomenės vedlys kryžiuočių žygio į Gardiną metu, o 1285 m. pavasarį jis gavo nedidelę žemės valdą Notangoje ir kartu su trimis sūnumis įsikūrė toje valdoje buvusiame Stigėnų kaime (prūs. *Stigeni (iš prūs. stīgē – "daržinė"), vok. Steegen, lenk. Stegny,– netoli Prūsų Yluvos, dab. Elbingo pavieto (Lenkija) teritorijoje). Jame neužilgo ir mirė.

Gudų etnografo Pavelo Špileuskio liudijimu, Gardino ir Kauno gubernijų gyventojai istorines balades apie jotvingių kunigaikščio Komanto ("Komato") žygdarbius dainuodavę dar ir XIX a. viduryje.

Kai kurie istorikai, pvz., Lietuvoje dirbantis britas Stivenas Rouvelas (Stephen Rowell), Komantą tapatina su rusų XIV a. pab. poemoje Zadonščina ("Uždonė") minimu Gedimino tėvu ar uošviu "Skolomendu"; tikėtina, kad netrukus po 1285 m. (galbūt 1289 m.) bent vienas iš Stigėnuose gyvenusių Komanto sūnų iš Notangos galėjo grįžti (pabėgti ar būti išvestas Sembą ir Notangą XIII a. pab. ne kartą niokojusios lietuvių kariuomenės) į LDK.