Karstas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Karstas – geologinių procesų ir reiškinių visuma susijusi su uolienų tirpinimu, požeminių tuštumų ir specifinių paviršinių karstinio reljefo formų susidarymu. Tirpinamos uolienos gali būti klintis, dolomitas, kiek mažiau paplitęs gipso ar sulfatinis karstas. Terminas kilo iš vokiško Slovenijos regiono Kraso pavadinimo.

Turinys 1 Karsto formavimasis 2 Karsto formos 2.1 Paviršinės formos 2.2 Požeminės formos 3 Nuorodos

[taisyti] Karsto formavimasis

Karbonatinis karstas formuojasi dėl šiek tiek rūgštaus lietaus, Kuris susidaro lietaus vandenyje ištirpus anglies dioksidui. Lietaus vanduo palaipsniui tirpina karbonatines uolienas - klintį, dolomitą ir panašias. Ištirpusi karbonatinė uoliena požeminiais vandenimis pernešama. Palaipsniui formuojasi tuštumos: urvai, grotos. Panašus procesas vyksta ir sulfatinio karsto metu. Skirtumas yra tas, kad sukarstėjusios uolienos yra sulfatinės (gipsas, anhidritas)

[taisyti] Karsto formos

[taisyti] Paviršinės formos

• Karstinė įgriuva
• Smegduobė
• Karstinė įsmuka
• Karstinė įslūga
• Karstinė mulda

[taisyti] Požeminės formos

• Karstinė tuštuma

[taisyti] Nuorodos

Smegduobė pasvaliečio name