Karma

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Karma (sanskritu: कर्म, iš šaknies kri, „veikti“, „darbuotis“) — mitologijoje ir etinėse indų religijose reiškia veiksmus, iš dalies, religinius, kurie sukelia po jų sekantį atlygį.

Dažniausias aiškinimas — visuma visų gerų ir blogų darbų, atliktų asmens ankstesniuose gyvenimuose, kuri apsprendžia likimą būsimuosiuose gyvenimuose. Karmos sąvoka atsirado iš labai archaiškos sampratos apie žmogaus pomirtinį likimą („Rigveda“ X 2, 7; 18, 1): „protėvių kelio“ ir „dievų kelio“, kurie yra susiję su elgesiu gyvenimo metu ir apsprendžia, ar bus sugrįžta į žemišką gyvenimą ar ne, vienu ar kitokiu pavidalu. Šios idėjos toliau buvo vystomos ansktyvosiose upanišadose. Pasak jų, „žmogus tampa geru nuo gerų darbų, blogu — nuo blogų“ (Brihadaranjaka-upanišada III 2, 13). Žmonės patys save suriša savomis egoistinėmis mintimis ir veiksmais; veikiantieji be suinteresuotumo ir siekiantieji aukščiausios realybės, atmano, suvokimo, gali įveikti gimimų grandinę ir Karmos dėsnį (plg. Iša-upanišada 2; Čhandogja-upanišada VIII 1, 6-...).

Mokymas apie karmą ir su ja susijusius pakartotinius užgimimus (samsara) indų kultūroje vaidina svarbiausią vaidmenį. Manoma, kad karma registruoja visus veiksmus ir, priklausant nuo veiksmo tipo, padeda arba nepadeda tolimesnei eigai siekiant sustabdyti pakartotinius užgimimus. Šis mokymas jau nuo seno išėjo už tradicinio induizmo ribų ir užėmė svarbią vietą budizme ir džainizme, tik atsiradus šioms sistemoms.