Kęsgailos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kęsgailos (lenk. Kieżgajłowie) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų ir didikų giminė, kilusi iš Ukmergės vietininko, vėliau Žemaitijos seniūno Mykolo Kęsgailos. 1493 m. giminei suteiktas lenkų bajorų herbas Zadora.

[taisyti] Valdos ir įtaka

Pagrindiniai Kęsgailų dvarai buvo Žemaitijoje - Batakiai, Katyčiai, Plateliai, Skirsnemunė, Švėkšna. Taip pat turėjo dvarų Palenkės vaivadijos Balstogės paviete. Kęsgailos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei skirdavo 600 raitelių, buvo nuolatiniai Ponų tarybos nariai, LDK savarankiškumo šalininkai, o Žemaitijos seniūno pareigos būdavo beveik paveldimos, nes kitų giminių žemaičiai tiesiog nepripažindavo. Žygimantas Senasis skirdamas Stanislovą Kęsgailą Žemaitijos seniūnu, jam paliko tik kas dešimtą valsčių, po to Kęsgailų įtaka sumažėjo.

[taisyti] Giminės atstovai

• Rumboldas Kęsgaila (1371-1447) - Žemaitijos seniūnas
• Mykolas Kęsgaila (1380-1463) - Ukmergės vietininkas, Žemaitijos seniūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris
• Jonas Kęsgaila (1435-1499) - Žemaitijos seniūnas, Vilniaus kaštelionas
• Stanislovas Jonavičius Kęsgaila (1463?-1527) - Žemaitijos seniūnas, Trakų ir Vilniaus kaštelionas, Lietuvos didysis etmonas
• Stanislovas Kęsgaila (?-1532) - Žemaitijos seniūnas, Trakų kaštelionas
• Mykolas Jonavičius Kęsgaila - Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios steigėjas

[taisyti] Bibliografija

Pietkiewicz K.:Kieżgajłowie i ich latyfundium do poł. XVI wieku. UAM Poznań 1982