Jurgis Savickis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jurgis Savickis (1890 m. gegužės 4 d. - 1952 m. gruodžio 22 d.) – lietuvių diplomatas ir modernistinės krypties rašytojas.
[taisyti] Biografija
Jurgis Savickis gimė Pagausančio dvare, netoli Ariogalos. Nors šeima nebuvo bajoriška, tačiau gyveno gana pasiturinčiai ir save laikė aukštesnio luomo žmonėm. Gimnaziją lankė Maskvoje, kur gyveno pas dėdę. 1911 m. įstojo į aukštesniuosius žemės ūkio kursus Peterburge, bet po kelių mėnėsių grįžo į Maskvą studijuoti dailės.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, įsitraukė į lietuvių pabėgelių globos organizacijų veiklą ir 1915 m. buvo išsiųstas Į Daniją rūpintis lietuvių belaisviais, atsidūrusiais vokiečių užnugaryje.
Po karo tapo besikuriančios Lietuvos valstybės diplomatu Skandinavijos šalyse. Šioje tarnyboje (su pertraukomis) išbuvo iki 1938 metų, kai buvo perkeltas į Ženevą atstovauti Lietuvai Tautų Sąjungoje.
Nuo 1940 m. iki mirties 1952 m. gyveno Pietų Prancūzijoje prie Viduržemio jūros, kur turėjo vilą, pavadintą Ariogala.
[taisyti] Kūrybos bruožai
J. Savickis laikomas Vakarų Europos intelektualinės tradicijos atstovu bei priskiriamas prie lietuvių literatūros atnaujintojų kartos (Vincas Mykolaitis-Putinas, Kazys Binkis, Balys Sruoga ir kt.).
Jo prozoje nerasi „visažinio“ pasakotojo. Čia pasakotojo ir personažo mintys, požiūris dažnai susipina. J. Savickio požiūris į žmogaus prigimtį pesimistiškas. Atskleidžiamas prigimties dvilypumas, grėsmingumas. Tačiau rašytojo proza dėl to netampa niūri. Prigimties išdaigas atsveria šilti žmogiški ryšiai, grožio, meno, kultūros idealai.
