Juozas Bieliūnas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Bieliūnas (1890 m. gruodžio 4 d. Kraštų k. (Panemunėlio valsč., Rokiškio apskr.) - 1955 m. gegužės 17 d. Kaune) – vargonininkas, chorvedys, dainininkas (baritonas).
[taisyti] Biografija
Lankė Panemunėlio liaudies mokyklą, pas Juozą Katelę išmoko vargonuoti. 1906 - 1908 m. vargonininkavo Panemunėlyje, 1908 - 1910 m. - Salose, 1910 - 1912 m. - Preliuose. Visur turėjo suorganizavęs nemažus chorus, kurie giedojo bažnyčiose, dalyvavo vakaruose - vaidinimuose. 1911 m. Kaune lankė Juozo Naujalio vargonininkų kursus.
1912 - 1916 m. dainuoti mokėsi Maskvos konservatorijoje, grojo įvairiuose orkestruose, vertėsi privačiomis dainavimo pamokomis. 1916 - 1917 m. tarnavo rusų kariuomenėje, kontrabosu griežė Volynės pulko simfoniniame orkestre Peterburge. 1917 - 1920 m. dainavimo studijas tęsė Peterburgo konservatorijoje, dėstė muziką ir dainavimą lietuvių bendrojo lavinimo kursuose, lietuvių ir lenkų gimnazijose ir lietuvių darbo mokykloje. Lietuvių klube „Proletkultas“ suorganizavo chorą, rengė koncertus, vadovavo dramos kuopelei, koncertavo kaip solistas. 1920 m. pakviestas dainuoti į Peterburgo valstybinį komiškos operos teatrą, sukūrė keletą pagrindinių vaidmenų.
Grįžęs į Lietuvą, 1920 - 1921 m. Kauno muzikos mokykloje dėstė solinį dainavimą, aktyviai įsitraukė į lietuviškosios operos teatro organizavimą. Įkūrus operos teatrą, buvojo solistas, Meno tarybos narys (1920 - 1921 m. ir 1923 - 1926 m.), direktorius (1922 - 1923 m.). Pirmajame 1920 m. Džiuzepės Verdi operos „Traviata“ spektaklyje sukūrė Barono vaidmenį, vėliau ir kitų įsimintinų vaidmenų: Demonas Artūro Rubinšteino operoje „Demonas“ (1921 m.), Figaro Džoakino Rosinio operoje „Sevilijos kirpėjas“ (1924 m.), Oneginą ir Jeleckį Piotro Čaikovskio operose „Eugenijus Oneginas“ (1923 m.) ir „Pikų dama“ (1925 m.), Eskamilio Žoržo Bize operoje „Karmen“ ir kt.
1926 - 1930 m. Italijoje (Milane) pas prof. Grini studijavo dainavimą. 1930 - 1933 m. - Valstybės teatro chormeisteris ir akompaniatorius. Parengė Dž. Pučini operų „Skraistė“, „Sesuo Andželika“ ir „Džanis Skikis“ chorus.
1932 - 1933 m. - knygų ir laikraščių leidyklos bendrovės „Naujas žodis“ direktorius, 1934 - 1938 m. - Kauno radiofono direktorius, įkūrė 54 muzikantų simfoninį orkestrą. 1940 - 1941 m. - Vilniaus muzikos mokyklos dainavimo dėstytojas, 1941 - 1949 m. - Kauno konservatorijos dėstytojas, 1945 - 1949 m. - Vokalinio ir choro dirigavimo fakulteto dekanas, Vokalinės katedros vedėjas, nuo 1946 m. - docentas, vėliau e. prof, pareigas, 1945 - 1955 m. - ir Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos dainavimo dėstytojas, vokalinio skyriaus vedėjas (1949 - 1953 m.), išugdęs būrį gerų dainininkų.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.
