Juozas Banaitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Juozas Banaitis (1908 m. kovo 1 d. Eržvilke (Jurbarko raj.) - 1967 m. kovo 27 d. Vilniuje) – muzikos pedagogas, chorvedys, kultūros veikėjas.
[taisyti] Biografija
Muzikos pradmenis gavo iš vietos vargoninko F. Dirsės, žavėjosi vargonininko improvizatoriaus Stanislovo Batoro menu. 1920 - 1928 m. mokėsi Jurbarko „Saulės“ gimnazijoje, griežė gimnazijos orkestre, dainavo chore, dalyvavo „Kultūros būrelio“ dramos sekcijoje.
1928 - 1932 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, o 1929 - 1932 m. Kauno muzikos mokykloje pas Nikodemą Martinonį mokėsi chorvedybos. 1937 m. baigė Kauno konservatorijos violončelės klasę pas prof. P. Berkavičių.
Studijuodamas grojo Kauno Karo muziejaus invalidų orkestre, nuo 1933 m. muziką ir dainavimą dėstė Kauno 3-ojoje gimnazijoje. Čia subūrė moksleivių chorą, kuris 1936 m. Kauno miesto pirmosios apygardos chorų varžybose laimėjo pirmąją vietą, o 1938 m. Lietuvos vidurinių mokyklų chorų varžybose - trečiąją.
Nuo 1938 m. buvo Lietuvos muzikų draugijos valdybos narys ir Muzikos mokytojų sekcijos pirmininkas, žurnalo „Muzikos barai“ redakcinės kolegijos narys. Nemažai prisidėjo prie muzikos mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir jaunimo muzikinio auklėjimo gerinimo. 1939 m. lankėsi Prancūzijoje, Šveicarijoje ir Italijoje, kur susipažino su muzikos pedagogikos padėtimi, klausėsi koncertų Liucernos festivalyje. Su Jonu Švedu parašė vadovėlį „Muzika vidurinei mokyklai“ (1938 m.), buvo 1940 m. Kaune surengtos mokyklų chorų šventės dirigentas. 1940 - 1941 m. - Lietuvos radijo komiteto pirmininkas.
Antrojo pasaulinio karo metais dirbo Radijo komitete Maskvoje lietuviškų laidų atsakinguoju redaktoriumi. 1943 - 1944 m. - Lietuvos valstybinių meno ansamblių Rusijoje organizatorius ir meno vadovas. 1944 - 1953 m. - Meno reikalų valdybos prie Lietuvos Ministrų Tarybos viršininkas, 1953 - 1958 m. - Lietuvos kultūros ministro pavaduotojas, 1958 - 1967 m. - ministras. 1954 m. suteiktas nusipelniusio meno veikėjo garbės vardas.
Daug prisidėjo prie Vilniaus konservatorijos ir muzikos mokyklų steigimo, prie respublikinių dainų švenčių organizavimo ir muzikinės kultūros ugdymo Lietuvoje. Buvo Mažosios lietuviškosios tarybinės enciklopedijos vyriausiosios redakcijos narys, literatūros ir kultūros skyriaus meno sektoriaus vadovas. Parašė knygą „Tarybinė lietuvių muzika“ (1950 m.), publicistinių straipsnių, grožinės literatūros kūrinių, daugiausia apsakymų. Meno ir muzikos klausimais daug rašė spaudoje. 1970 m. išleista jo beletristikos ir publicistikos knyga „Kelias į kalną“. 1986 m. išleista prof. Vytauto 3akelaičio knyga „Juozas Banaitis“.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.