Juozapas Žiogas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Juozapas Žiogas (1869 m. kovo 21 d. Gataučiuose - 1935 m. rugsėjo 21 d. Rudiškiuose) - kunigas, kraštotyrininkas, vienas pirmųjų lietuvių archeologų, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas. Palaidotas Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje.

[taisyti] Biografija

1878 m. įstojo į Šiaulių berniukų gimnaziją ir baigė penkias klases.

Mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, įšventintas kunigu 1895 m.

Kunigavo Alūkstoje, Elernoje, Kalnalyje, Rageliuose.

Iš Žemaitijos 1899 m. Juozapas Žiogas perkeliamas į Gaidę, kur išbūna iki 1904 m., o iš čia skiriamas į Ragelius.

Rageliuose Juozapas Žiogas taip pat išbuvo tik ketverius metus. Iš čia jis vėl buvo perkeltas į Žemaitiją ir gyveno Medingėnuose. Po to dar kunigavo Užventyje, Šiaudinėje, Joniškyje.

Nuo 1929 m. kunigavo Rudiškiuose, kur ir mirė.

[taisyti] Švietėjiška veikla

Dar seminarijoje susipažino su lietuviška spauda. Domėjosi liaudies muzikos instrumentais, turėjo sukaupęs raginių indų kolekciją, rinko, užrašinėjo liaudies dainas.

Tyrinėjo Lietuvos praeitį, ypač jį domino archeologija: piliakalniai, kapinynai, pilkapiai. Rinko įvairius archeologinius radinius, sudarė didoką kolekciją, kurią prieš mirtį perdavė kun. K.Kupriui-Kuprevičiui, įpareigodamas perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui. Dalis rinkinių yra Šiaulių „Aušros" muziejuje.

Bendradarbiavo periodinėje spaudoje {Vilniaus žiniose, Vienybėje, Viltyje).

[taisyti] Atmintinos vietos ir paminklai

Kapas ir antkapinis paminklas Rudiškių Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios šventoriuje.