Jonas Laužikas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Jonas Laužikas (1903 m. lapkričio 23 d. Dūbliškiuose (Kupiškio raj.) - 1980 m. gruodžio 10 d. Vilniuje) – pedagogas, Lietuvos visuomenės veikėjas.

[taisyti] Biografija

1917 - 1920 m. mokėsi Kupiškio vidurinėje mokykloje, 1920 - 1923 m. - Panevėžio gimnazijoje, 1924 m. baigė Ukmergės gimnaziją. 1924 - 1927 m. Lietuvos universitete studijavo pedagogiką, filosofiją ir istoriją, kartu mokytojavo Pasvalio, Veiverių ir Pilviškių vidurinėse mokyklose. Dalyvavo „Kultūros“ būrelių veikloje. 1925 - 1926 m. - organizacijos „Žaizdras“ narys.

Po 1926 m. valstybės perversmo suimtas, 1927 m. kelis mėnesius kalintas Varnių konclageryje. Nuo 1927 m. rugsėjo mėn. iki 1938 m. dirbo Kauno atsilikusių vaikų pagalbinės mokyklos vedėju, vasaromis vykdavo į Vakarų Europą semtis praktinės patirties.

1929 m. baigė Lietuvos universitetą, 1930 - 1931 m. studijavo Ciuricho, Vienos, Hamburgo universitetuose. 1938 ir 1939 m. Kaune pats organizavo gydomosios pedagogikos kursus. 1938 - 1940 m. Zalcburge ir Ciuriche apgynė pedagogikos daktaro disertaciją.

1940 - 1941 m. ir 1944 - 1946 m. - Vilnius pedagoginio instituto direktorius, 1946 - 1959 m. - dėstytojas. 1958 m. - Pedagogikos mokslinio tyrimo instituto sektoriaus vadovas, nuo 1972 m. - dar ir direktoriaus pavaduotojas, profesorius.

[taisyti] Literatūra

• „Jono Laužiko pedagoginės idėjos ir dabartis“ Respublikinės mokslinės praktinės konferencijos medžiaga 2003 m. gegužės 15 d. ISBN 9955-564-55-5