Humusas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tai straipsnis apie dirvožemio tipą. Apie maisto patiekalą skaitykite straipsnyje Humusas (patiekalas)

Humusas (lot. humus - žemė, dirvožemis) - puvenos, organinė dirvožemio dalis, susidaranti dėl augalų ir gyvūnų liekanų biologinio ir biocheminio kitimo. Yra pagrindinis dirvožemio komponentas, skiriantis jį nuo dirvodarinės uolienos. Daugiausia humuso randama juodžemyje.

[taisyti] Sudėtis

Į humuso sudėtį įeina įvairios specifinių organinių junginių grupės:

• humino rūgštis,
• fulvorūgštis,
• humatomelaninė rūgštis,
• nehidrolizuotoji liekana,
• bitumai,
• vaškai,
• dervos,
• lipoidai.

Humuse yra svarbiausių augalų mitybos elementų (anglies, azoto, fosforo, sieros ir kt.), kuriuos mikroorganizmų veikla daro augalų pasisavinamus.

[taisyti] Skirstymas

Skiriamas švelnusis, šiurkštusis ir tarpinis humusas.

• švelnusis humusas (sin. saldusis humusas, aktyvusis humusas) yra neutralokos reakcijos, tamsiai rudas arba juosvas, gerai susiskaidęs, sudaro homogenišką masę su mineraline dalimi. Būdingas plačialapiams medynams, derlingiausiems dirvožemems (rendzinoms, rendzininiams, glėjiškiesiems rendzininiams, rudžemiams).
• šiurkštusis humusas (sin. rūgštusis humusas) yra rūgščios reakcijos, susidaręs iš perpuvusių spyglių, medžių žievės ir kitų mažai azoto ir bazių turinčių organinių likučių, išpintas grybų hifų. Būdingas spygliuočių medynams, jauroms, glėjiškosioms ir glėjinėms jauroms.
• tarpinis humusas, kuris užima tarpinę padėtį tarp švelniojo ir šiurkščiojo humuso, susidaro mišriuose spygliuočių ir lapuočių medynuose, vidutinio derlingumo dirvožemiuose