Huangdi

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Huangdi, arba "Geltonasis imperatorius" (黃帝; pinyin: huángdì) - vienas iš penkių legendinių Kinijos valdovų wu di, kultūrinis herojus, han (etninių kinų) mitinis protėvis. Tradiciniai jo valdymo metai yra 2698 - 2599 m. pr. m. e.

Huangdi gyveno patriarchalinių klanų laikais, buvo vienos iš stipriausių Geltonosios upės slėnio genčių vadas. Vykstant kovoms tarp skirtingų genčių dėl žemės, Huangdi subūrė armiją ir nukariavo didelę teritoriją palei Geltonąją upę. Kadangi jo gentis aukštino žemę, jam buvo duotas titulas Huangdi - "Geltonasis imperatorius" (nuo geltonos žemės spalvos). [1]

Huangdi laikytas aukščiausiuoju Centro valdovu (valdovus turėjo visos pasaulio šalys, įskaitant ir Centrą). Prieš juo tapdamas, Huangdi kovoje įveikė kitas keturias dievybes. Huangdi buvo labai patogu stebėti visas pasaulio šalis, nes jis turėjo keturis veidus.

Huangdi priskiriamas pagrindinių tradicinės kinų medicinos principų sukūrimas. Sakoma, kad veikalas "Nèijīng" (内經, "Klasikinis veikalas apie mediciną") buvo jo parašytas drauge su daktaru Či Bo. Tačiau šis veikalas ko gero buvo sudarytas tarp Džou ir Han laikotarpių.

Legendose pasakojama, kad vieni Huangdi rūmai buvę Kunlunio kalnuose.

Huangdi neretai vaizduojamas drakonu, galbūt todėl, kad gyvatė buvo jo herbas. Nukariautų priešų emblemas Huangdi įjungdavo į savo ženklą: tai paaiškintų, kodėl kinų drakonas turi gyvatės kūną, žuvies uodegą ir žvynus, elnio ragus, mitinio padaro čilinio veidą, erelio nagus bei tigro akis. Kadangi kinai Huangdi laiko savo protėviu, jie save kartais vadina "drakono palikuonimis". Pasak legendų, ant geltono drakono Huangdi, būdamas 110 metų amžiaus, iškeliavo į dangų. Tai, kas liko iš imperatoriaus - dalis drabužių, - buvo palaidota prie Čiaošan kalno, kur kasmet penktąją ketvirto mėnulio mėnesio dieną vyksta šventė.

Taip pat pasakojama, kad jo žmona Luo Dzu išmokė kinus gaminti šilką, o jo istorikas Cang Dzie sukūrė pirmuosius rašmenis.

Huangdi - taip pat kompaso išradėjas. Jo vežime buvęs krėslas, kuris visada būdavo atsisukęs į pietus (kinų mąstyme tai yra palanki kryptis).