Hidra
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Hydra | ||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Hydra viridis |
||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||
|
Hidra (lot. Hydra) - plėšriųjų duobagyvių (lot. Cnidaria) gentis. Dydis iki 7 mm. Sudaryta iš dviejų ląstelių sluoksnių - ektodermos ir endodermos. Išoriniame sluoksnyje yra daug dilgiųjų ląstelių, kuriomis hidra paveikia savo auką. Vidiniame sluoksnyje yra skirtingų tipų ląstelių: nervinių, lytinių, virškinamųjų, odos raumenų. Hidrai būdinga regeneracija ir reagavimas į dirginimus. Juda versdamasi per galvą (nuo pado ant čiuptuvų ir t.t.).
Hidros kūno centre tarp spinduline simetrija išsidėsčiusių čiuptuvų yra burnos anga, per kurią patenka maistas ir pašalinamos atliekos. Minta dafnijomis, tačiau gali praryti net žuvų mailių.
Hidra gali daugintis lytiniu ir nelytiniu būdu. Lytiniu budu dauginasi esant nepalankiam metui, kuomet susiformavusi zigota gali virsti cista ir laukti, kol atsiras tinkamos sąlygos. Nelytiniu būdu - pumpuravimusi.
Gyvena tvenkiniuose, ežerų įlankose ant plūduriuojančių vandens lapų, po akmenimis.
Lietuvoje aptinkamos kelios rūšys:
- Gėlavandenė hidra (lot. Hydra vulgaris)
- Žalioji hidra (lot. Hydra circumcincta)
