Grūšlaukė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Grūšlaukė | ||
|---|---|---|
| Savivaldybė | Kretingos rajonas | |
Grūšlaukė (kiti pavadinimai - Grūšlaukis, Grūšlaukiai) - gyvenvietė Kretingos rajone. Yra Šv. Jono Nepomuko bažnyčia. Grūšlaukė garsėja Užgavėnių tradicijomis.
[taisyti] Istorija
Pirmajį kartą pavadinimas paminėtas XVI a.. Jis kildinamas iš dviejų žodžių: griūšis (žem. kriaušė) ir laukas. Pasakojama, kad toje vietoje augo kriaušių laukai.
Kaimas ir palivarkas priklausė Oginskiams, Tiškevičiams ir Zubovams.
Kaime yra XVIII a. pastatyta koplyčia, kurios sienos išmargintos 1749 metų sienine tapyba ir Šv. Jono Nepomuko bažnyčia, kurią 1778 metais pastatė kunigaikščiai Oginskiai. 1945 metais bažnyčia sudegė, bet Atgimimo laikais buvo atstatyta. Daug prie Grūšlaukės bažnyčios įvaizdžio prisidėjo Antanas Klanius-Klanevičius [1].
1863 metais Grūšlaukės kaime prasidėjo sukilimas, kuriam vadovavo Juozas Norvilas.
Žinoma, kad Grūšlaukės pagrindinės mokykla veikė jau vyskupo Motiejaus Valančiaus gyvenimo metais. 1853 metais mokykloje mokėsi 45 mokiniai.
[taisyti] Žymūs žmonės
- Adolfas Jucys
- Aleksandras Bendikas - knygnešys
- Antanas Klanius-Klanevičius (g. 1830 m. Mažoniuose, Kretingos r., mirė 1920 m. Grūšlaukėje) - menininkas, skulptorius, dievdirbys. Jis išpuošė Grūšlaukės bažnyčią: sukurė didįjį altorių, padarė koplytėles, veidrodinį kryžių.
- Juozapas Paulauskas (g. 1860 m., m. 1845 m. vasario 13 d., palaidotas Grūšlaukės kapinėse) - liaudies menininkas, medžio drožėjas, dievdirbys ir knygnešys. Grūšlaukėje apsigyveno po vedybų. Jo dirbiniai saugomi Kretingos kraštotyros, Lietuvos nacionaliniame dailės ir Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuose. J. Paulauskas kaip skulptorius pradėtas vertinti po karo. Jis yra sukūręs per 2000 skulptūrų.
- Kazimieras Paulauskas (g. 1906 m. liepos 11 d. Grūšlaukėje, m. 1998 m. spalio 4 d. Tauragėje) - tautodailininkas ir pedagogas.
