Draudimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Draudimas teisėje ir ekonomikoje yra rizikos valdymo priemonė, naudojama apsisaugoti nuo galimų finansinių nuostolių rizikos. Draudimo objektai - turtas, sveikata, gyvybė.

Draudimo pagalba siekiama iš anksto apsisaugoti nuo galimų neigiamų padarinių, kurie atsiranda dėl draudiminio įvykio. Draudimą galima laikyti vienu iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų, ypač kai kalbama apie tokias draudimo rūšis, kaip kreditų draudimas bei civilinės atsakomybės draudimas. Formaliai Lietuvos Civilinis kodeksas ar kiti LR teisės aktai draudimo nepriskiria prie prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų.

Draudimo šakos yra gyvybės ir ne gyvybės draudimas.

Gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės (remiantis Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymu):

1. gyvybės draudimas, kiek nenumatyta šios dalies 2–5 punktuose;
2. sutuoktuvių ir gimimų draudimas;
3. gyvybės draudimas, susijęs su investiciniais fondais (kai investavimo rizika tenka draudėjui);
4. tontinos;
5. pensijų kaupimo veikla.

Ne gyvybės draudimo šakai priskiriamos šios draudimo grupės (remiantis Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymu):

1. draudimas nuo nelaimingų atsitikimų;
2. draudimas ligos atvejui;
3. sausumos transporto priemonių, išskyrus geležinkelio transporto priemones, draudimas;
4. geležinkelio transporto priemonių draudimas;
5. skraidymo aparatų draudimas;
6. laivų (jūrų ir vidaus vandenų) draudimas;
7. vežamų krovinių draudimas;
8. turto (išskyrus šios dalies 3–7 punktus) draudimas nuo gaisro ar gamtinių jėgų;
9. turto draudimas nuo kitų rizikų (išskyrus šios dalies 8 punktą);
10. su sausumos transporto priemonių valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
11. su skraidymo aparatų valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
12. su laivų (jūrų ir vidaus vandenų) valdymu susijusios civilinės atsakomybės draudimas;
13. kredito draudimas;
14. laidavimo draudimas;
15. finansinių nuostolių draudimas;
16. teisinių išlaidų draudimas;
17. pagalbos draudimas.