Cefeidė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Cefeidė - kintamosios žvaigždės tipas, kuriam būdingas taisyklingas ir periodiškas ryškio (ir spektro) kitimas. Pavadinimas kilo iš pirmosios atrastos tokios žvaigždės - δ Cep (Cefėjo delta) - 1784 anglų astronomas Džonas Gudrikas. Cefeidės paprastai būna B, A, F, G spektrinės klasės žvaigždės milžinės arba supermilžinės. Pavyzdžiui, Šiaurinė yra klasikinė cefeidė.
[taisyti] Cefeidžių klasifikacija
Spinesio kitimo periodas gali būti nuo paros dalių iki 0,5 metų. Pagal periodą cefeidės skirstomos į:
- klasikines (ilgaperiodes); (I populiacijos);
- ilgaperiodes virginides (II populiacijos):
- Mergelės W tipo (1-8 parų)
- Heraklio IB tipo (12-35 parų);
- trumpaperiodes lyrides - (periodas - paros dalys). (Nors pastaruoju metu linkstama išskirti šias žvaigždes į atskirą kintamųjų žvaigždžių tipą).
[taisyti] Periodo ir šviesumo priklausomybė
1912 buvo pastebėta, kad didesnio absoliutinio šviesumo žvaigždės pulsavimo periodas didesnis (absoliutus ryškis proporcingas šių periodo logaritmui). Todėl tiksliai įvertinus cefeidės periodą galima nustatyti absoliutinį ryškį, o palyginus su regimuoju - ir atstumą. Tai yra vienas iš būdų nustatyti atstumus iki galaktikų ar spiečių.
[taisyti] Cefeidžių modelis (κ-mechanizmas)
Ryškis kinta dėl žvaigdždės pulsacijos. Padidėjus žvaigždės radiusui, išoriniai sluoksniai retėja ir vėsta (spinduliavimas mažėja), žvaigždė ima trauktis - tada ji tankėja ir kaista (spinduliavimas didėja).
