Biogenezė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Biogenezė gali reikšti du dalykus. Biogeneze gali būti vadinamas procesas, kurio metu viena gyvybės forma sukuria kitas, pvz., voras deda kiaušinius, iš kurių susiformuoja vorai. Kita prasme biogeneze vadinamas procesas, kurio metu atsiranda pati gyvybė. Tokią prasmę šiai sąvokai suteikė prancūzų jėzuitas, mokslininkas ir filosofas Pierre Teilhard de Chardin

Ši sąvoka taip pat naudojama tvirtinant, kad gyvybė gali atsirasti tik iš gyvų organizmų, skirtingai nuo abiogenezės, pagal kurią gyvybė gali atsirasti iš negyvos materijos, esant tam tinkamoms sąlygoms.

Iki XIX a. paprastai buvo manoma, kad gyvybė gali dažnai atsirasti iš negyvos medžiagos esant tam tikroms aplinkybėms. Šis tikėjimas rėmėsi bendrais stebėjimais, kad kirmėlės ir pelėsiai "spontaniškai" atsiranda organinėje medžiagoje, ją ilgiau palikus neliestą. Tik vėliau buvo nustatyta, kad visais šiais atvejais gyvybė atsiranda tik iš gyvybės.

[taisyti] Biogenezės dėsnis

"La génération spontanée est une chimère" (Louis Pasteur)

Pastero (ir kitų mokslininkų) empirinių stebėjimų rezultatai buvo apibendrinti lotyniška formule Omne vivum ex vivo, t.y. "visa gyvybė [atsiranda] iš gyvybės". Tai yra vadinamasis "biogenezės dėsnis". Pagal jį dabartinėmis sąlygomis gyvybė negali spontaniškai atsirasti iš negyvos materijos gamtoje. Tai nereiškia, kad gyvybė negali vieną kartą atsirasti ir tada vystytis.

Gyvybės atsiradimas iš negyvos materijos nėra niekada stebėtas.

[taisyti] Kontroversija

Dėsnio kritikai be kitų argumentų teigia, kad:

• jis remiasi išskirtinai empirizmu
• "abiogenezė neįmanoma, nes niekada nebuvo stebima" yra argumentas iš nežinojimo.

Dėsnio šalininkai nuo šios kritikos ginasi taip:

• visi gamtos dėsniai remiasi empirizmu, o gamtos reiškinių aiškinimas, kuris nesiremia empirizmu yra filosofinis
• gamtos dėsnis gali būti laikomas universaliu, kol nerandamas jam prieštaraujantis pavyzdys.

[taisyti] Žmonių pastangos sukurti gyvybę

Charles Darwin laiške J.D. Hooker 1871 m. vasario 1 d. išsakė nuomonę, kad gyvybė galėjo atsirasti "šiltoje nedidelėje kūdroje, kurioje buvo įvairiausių amonio ir fosforo druskų, šviesos, šilumos, elektros ir kt., o tai leido susidariusiems proteinams praeiti per sudėtingus pasikeitimus, tuo tarpu šiuolaikinėmis sąlygomis tokia medžiaga labai greitai būtų absorbuota, skirtingai nuo laikų, kai gyvųjų organizmų dar nebuvo." Taigi pats gyvybės egzistavimas trukdo gyvybei susidaryti iš negyvos materijos dabartinėmis Žemės sąlygomis.

Keletą kartų bandyta sukurti gyvybę iš negyvos medžiagos, tačiau jie nepavyko. J. B. Burke pastangos sukurti nedideles gyvas ąsteles iš neorganinė smedžiagos radžio pagalba buvo nesėkmingos. Pflüger sukūrė ciano rūgštį, kurią lygino su pusiau gyva molekule, tačiau faktiškai tai tebuvo negyvas cheminis junginys. Rusų mokslininkas A.I.Oparin pasiūlė atsižvelgti į tai, kad sąlygos, kuriomis gyvybė atsirado Žemėje buvo visiškai skirtingos nuo šiandien. Miller-Urey eksperimentas patvirtino Oparino hipotezę, nes jo metu pavyko sukurti keletą gyvybės organinių elementų, pasinaudojant metano, amonio ir vandens atmosfera.

2002 m. mokslininkams pavyko "sukonstruoti" dirbtinį ir "veikiantį" (galintį užkrėsti ir nužudyti peles) poliomielito virusą. Nuo to laiko pavyko ssintetinti ir kitus virusus. Nepaisant to šie eksperimentai negali būti laikomi abiogenezės pavyzdžiais, nes laikoma, kad virusai neatitinka standartinių biologinių gyvybės kriterijų ir kartais nėra laikomi gyvybės formomis. Abiogenezės idėjos šalininkai, remdamiasi šiais eksperimentais, nes jų požiūriu "negyvi" virusai ir "gyvos" bakterijos yra tokios pačios "molekulinės mašinos", tik skiriasi jų sudėtingumo laipsnis. Daugelis jų tikisi, kad mokslininkams pavyks susintetinti ir bakterijas, kai tik pakankamai pažengs reikalingos technologijos ir taip bus galutinai patvirtinta abiogenezės galimybė.