Benediktas Krištaponis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Benediktas Krištaponis (1870 m. gegužės 20 d. Taujėnuose - 1944 m. sausio 6 d. Adutiškyje) – kunigas, visuomenės veikėjas, knygnešys.

[taisyti] Biografija

Tėvai buvo ūkininkai. Pradinę mokyklą baigė Taujėnuose, toliau mokėsi Ukmergėje ir Rusijoje.

1896 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją ir paskirtas vikaru į Žaslius. Vėliau perkeltas į Švenčionis. 1901 m. paskirtas klebonu į Adutiškį ir čia kunigavo 35 metus. Parapijose, kuriose dirbo, platino lietuvišką spaudą, skleidė tautinį susipratimą tarp parapijiečių.

Kunigaudamas Žasliuose bendradarbiavo su knygnešiu Petru Gudeliu, pas kurį, vėliau dirbdamas Adutiškyje, siųsdavo Augustiną Janutėną parvežti lietuviškos spaudos. Parvežtas knygas pavesdavo saugoti ir slėpti vargonininkui Leonui Bieliniui ir perduoti lietuviškos spaudos platintojams, taip pat dalyti veltui parapijos žmonėms. Jaunimui duodavo dainų knygelių, nes ir pats buvo didelis lietuviškų dainų mėgėjas. Buvo Lietuvių mokslo draugijos narys.

Žandarų užverbuotas agentas Pranas Petruševičius savo 1900 m. spalio 19 d. pranešime Vilniaus gubernijos žandarų valdybai rašė, kad Benediktas Krištaponis palaikė ryšius su dvarininku Donatu Malinausku, taip pat Jiezno klebonu Mykolu Masiuliu, Butrimonių klebonu Kazimieru Daukša, Valkininkų klebonu Povilu Kuolu, Dusmenų - Kazimieru Valentinu, Žaslių - Kazimieru Kybeliu. Šie asmenys dalyvaudavo susitikimuose, kuriuos agentas pavadino literatiškais pasikalbėjimais. Susitikimai vykdavo pas Donatą Malinauską arba pas vieną iš kunigų. Šio ratelio nariai lietuviškos spaudos gaudavo iš Stakliškių parapijos knygnešio (pavardė nežinoma) ir iš Suvalkijos knygnešių.

Visą gyvenimą kovojo už lietuvių teises Vilniaus krašte, už tai lenkai jam buvo iškėlę net 44 bylas. 1935 m. liepos 4 d. ištremtas iš Adutiškio. Palaidotas Taujėnų Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčios šventoriuje.