Astenosfera
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Astenosfera (graik. asthenes - silpnas, sphaira - rutulys), žemės viršutinė mantijos dalis po litosfera; dar vadinama Gutenbergo sluoksniu. Jos viršutinė riba po žemynais yra apie 100 km. gylyje, po vandenyno dugnu apie apie 50 km; apatinė 250 - 400 km gylyje. Astenosferos medžiagos tankis ir klampumas mažesnis negu aukščiau ir žemiau esančių sluoksnių; mažesnis ir skersinių seisminių bangų sklidimo greitis (išilginių bangų greitis 7.8 - 8.2 km/s). Astenosferoje vyksta relaksacija, lėtas horizontalus medžiagos masių judėjimas sukeliantis tektoninius procesus, glūdi vulkaninės veiklos židiniai. Astenosferos buvimą numatė JAV geologas Dž. Barelis (1914), įrodė B. Gutenbergas (1926).