Arkadija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Arkadija (gr. Αρκαδία) - istorinė sritis ir Graikijos nomas Peloponeso pusiasalio vidurinėje dalyje. Pavadinimas siejamas su achajų gentimi arkadais ar mitologiniu personažu Arku.
[taisyti] Nomas
Dabartinė Arkadijos nomo sostinė yra Tripolis. Jis sudaro didžiausią prefektūrą Peloponese. Užima apie 18% viso pusiasalio, ankščiau užėmė apie 20-25%. Plotas - 4 419 km². Gyventojų - 100 611.
Prefektūroje yra slidinėjimo poilsiavietė Mainalonas, esanti Maenalo kalne, apie 20 km į šiaurės vakarus nuo Tripolio. Kiti kalnai Parnonas (pietryčiuose), Saita, Skiatio, Likaja ir Tsiberau.
[taisyti] Istorija
XII-XI a. pr. m. e. sritis nebuvo užimta dorėnų, todėl išlaikė etninį tęstinumą ir senąją Arkadijos-Kipro tarmę. VI a. pr. m. e. viduryje vienas iš pagrindinių centrų - Tegėja - sustabdė Spartos ekspansiją, bet jau 560 m. pr. m. e. Arkadija sudarė karinės pagalbos sutartį su Sparta. Graikų-persų karuose Arkadija dalyvavo antipersiškoje koalicijoje, Peloponeso kare Arkadijos miestai palaikė Spartą. 146 m. pr. m. e. atiteko Romai ir smuko.
[taisyti] Pagrindiniai miestai
Tripolis, Astros, Vytina, Dimitsana, Lagkadija, Leonidis, Leontaris, Levidis, Megalopolis ir Stemnitsa.
