Andoros istorija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Andoros pavadinimas - iberiškos-baskiškos kilmės, tai rodo seną šalies kilmę. Politinį savarankiškumą gavo valdant Karolio Didžiojo sūnui 801 metais iš maurų atėmusiam Barseloną - Liudvikui I. Liudvikas I 819 dalį siuzereniteto perdavė Urgelio vyskupui. Nuo IX amžiaus pabaigos iš Andoros gyventojų duokles ėmė ir Urgelio grafai, ir vyskupai. Vėliau grafų teisės perėjo grafams de Foix. 1278 metais teismo sprendimu Andora pripažinta bendra grafų de Foix ir Urgelio vyskupų valda. Andoros savivaldos organas Generalinė Taryba - renkama 1419. Nors ir buvo Andoros savivaldos organas Urgelio vyskupai įtaką išsaugojo, o de Foix valda perėjo Navaros karaliui - 1607. Vėliau Prancūzijos valstybei nuo 1620 iki XX amžiaus pabaigos reformų.

1970 metais įvesta visuotinių rinkimų teisė. 1991 Andora pripažinta savarankiška valstybe. 1993 įtvirtinta konstitucija. Jungtinių Tautų (JT) narė nuo 1993.