Alfonsas Jurskis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alfonsas Jurskis (1894 m. rugpjūčio 4 d. Akmenytėje (Panevėžio raj.) - 1966 m. liepos 31 d. Filadelfijoje (JAV) – inžinierius - radiotechnikas, radiotechnikos pradininkas Lietuvoje, pirmasis Kauno radijo stoties viršininkas, Lietuvos kariuomenės pulkininkas leitenantas, docentas.
[taisyti] Biografija
1912 m. baigė Mintaujos realinę gimnaziją. Vėliau mokėsi Peterburge, kur įgijo elektrotechnikos inžinieriaus ir jūrų laivyno radijo mechaniko specialybę. 1916 - 1919 m. tarnavo radistu ledlaužių laivyne, plaukiojo tarp Archangelsko, Murmansko ir Anglijos uostų. 1919 m. dirbo Anglijoje.
1919 m. lapkričio 7 d. grįžo į Lietuvą, įstojo į Lietuvos kariuomenės Elektrotechnikos batalioną. Tarnavo laisvai samdomu radijo inžinieriumi, organizavo Elektrotechnikos dirbtuves ir joms vadovavo. 1921 - 1923 m. ryšių kursuose dėstė elementariosios radiotechnikos pagrindus.
1923 - 1924 m. gilino žinias Paryžiaus aukštojoje elektrotechnikos mokykloje, kur įgijo inžinieriaus radiotechniko diplomą. Jo vadove buvo žymi fizikė profesorė Marija Sklodovska-Kiuri. Kurį laiką dirbo pirmojoje pasaulyje Eifelio bokšto radijo stotyje.
1924 m. grįžo į Lietuvą, paskiriamas į Aukštuosius karo technikos kursus. Čia vadovavo savo įsteigtai Radijo laboratorijai, dėstė radiotechniką, elektrotechniką, matematiką. Iki 1940 m. šias disciplinas dėstė ir Karo mokykloje.
1926 m. Susisiekimo ministerijos pakviestas tvarkyti Radijo stoties. Užbaigė trejetą metų trukusią radijo stoties statybą, kuri pradėjo veikti 1926 m. birželio 12 d. 1927 - 1929 m. - Radijo tarybos sekretorius, 1928 - 1930 m. - Kauno radijo stoties viršininkas.
Nuo 1926 m. dirbo Lietuvos universiteto radiotechnikos lektoriumi, nuo 1940 m. - docentas, Radijo katedros vedėjas. 1940 - 1944 m. - Technologijos fakulteto prodekanas. Dėstė radiotechniką, radioakustiką, elektromagnetinį spinduliavimą. A. Jurskis žymus ne tik kaip teoretikas, bet ir kaip inžinierius - praktikas. Jis vykdė originalius bandymus su katodiniu vamzdeliu, tyrinėjo galimybes perduoti vaizdą per atstumą.
A. Jurskis buvo vienas iš Radijo mėgėjų draugijos steigėjų bei jos vadovas, Lietuvos radijo inžinierių sąjungos pirmininkas, Lietuvos jūrininkų sąjungos, įsteigtos 1923 m., pirmosios valdybos sekretorius, Vytauto Didžiojo paminklo statybos Kaune komisijos narys, pirmininkavo komisijai, kuri rūpinosi Karo muziejaus technikos skyriumi. 1934 m. jam suteiktas inžinerijos karininkų korpuso pulkininko leitenanto laipsnis.
Nuo 1938 m. - leidinio „Karo technikos dalių dvidešimtmetis 1919 - 1939“ redakcinės komisijos pirmininkas. Parašė pirmąjį radiotechnikos vadovėlį lietuvių kalba „Radiotechnika. Pirmoji knyga: Radiotelegrafija“ (1927 m.), kuriame pateikė daug konspektų bei patariamųjų santraukų studentams. Vėliau šią knygą papildė antrasis vadovėlis „Radiotelefonijos pagrindai“ (1929 m.). Išspausdino apie 20 straipsnių, daugiausia savaitraštyje „Bangos“. Svarbesni iš jų: „Radiogoniometrijos praktika“, „Kreipiamoji radiotelegrafija ir radiogoniometrija“, „Akustika ir patalpų įgarsinimas“, „Mūsų galingoji radijo stotis“.
1944 m. spalio 7 d. Jurskių šeima su trimis vaikais Liūtaveru Kazimieru, Snieguole Marija Ona ir Juozu Sauliumi pasitraukė į Vakarus. 1946 - 1948 m. gyveno Augsburge, dirbo Aukštosios technikos mokyklos direktoriumi, skaitė paskaitas. 1949 m. išvyko į JAV. Nuo 1949 m. iki 1961 m. - Templio universiteto Technikos instituto elektronikos dalykų ir matematikos dėstytojas bei radijo instruktorius.
Už ypatingus nuopelnus Lietuvai A. Jurskis 1928 m. apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės 10-ies metų sukakties medaliu, 1929 m. - DLK Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. A. Jurskio gimtinėje Akmenytės vienkiemyje 1989 m. liepos 29 d. po sodybos ąžuolu atidegtas stogastulpis (tautodail. Jonas Matulis). 2002 m. KTU Radioelektronikos fakultete atidaryta jo vardo auditorija, iškilmingai atidengtas inžinieriaus bareljefas (skulpt. Vladas Žuklys), įrengtas istorinių dokumentų stendas.
