Aleksotas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Aleksotas | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| Savivaldybė | Kauno miestas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Aleksotas – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante. Priešingame Nemuno krante yra Kauno senamiestis (jungia Aleksoto tiltas), vakaruose Aleksotą supa Marvelė, pietuose - Julijanava, rytuose - Freda. 1921 m. pastatyta Šv. Kazimiero bažnyčia, veikia koplyčia, biblioteka, oro uostas (su aviacijos muziejumi).
[taisyti] Istorija
Aleksotas įsikūrė 1408 m. Vytauto privilegija Kaunui dovanotoje Kauno girioje. Iki XVI a. gyvenvietė vadinosi Svirbigala arba Svirbiogala (pagal Svirbės upelį). Dabartinį vardą Aleksotas gavo nuo XVI a. veikusios vokiečių laivų statyklos, vadintos aleksotais. Manoma, kad ant Aleksoto kalvos buvo alkas, kurio šventąją ugnį prižiūrėjusios legendinė Milda, kunigaikščio Dangeručio duktė.
1791 m. Kauno plane Aleksotas vadinamas priemiesčiu. Po 1795 m. Aleksotas drauge su Užnemune atiteko Prūsijai, nuo 1807 m. priklausė Varšuvos hercogystei, nuo 1815 m. - Rusijos imperijos Lenkijos karalystei. 1831 m. sukilėliai nuo Aleksoto kalvų iš artilerijos apšaudė Kauną ir jį užėmė. 1863 m. gruodžio 26 - 28 d. į Aleksotą buvo sutrauktos sukilėlių pajėgos Kaunui pulti ir sukilimo vadui A. Mackevičiui išvaduoti, tačiau puolimas neįvyko.
Iki I pasaulinio karo Aleksotas buvo Marijampolės apskrities valsčiaus centras. 1919 m. senoji Aleksoto dalis (54 ha) buvo prijungta prie Kauno, o 1931 m. prijungta ir likusioji gyvenvietės dalis (573 ha). 1935 m. gruodžio 5 d. Aleksote atidarytas funikulierius.
1944 m. atsitraukdama vokiečių kariuomenė Aleksote susprogdino Kauno universiteto Fizikos ir chemijos fakulteto rūmus, Damijonaičio pradinę mokyklą, Aleksoto tiltą.
[taisyti] Žymūs žmonės
Aleksote gimę žymūs Vokietijos mokslininkai Minkovskiai - Oskaras (fiziologas, 1858-1931 m.) ir Hermanas (matematikas, 1864-1909 m.), Lietuvos teatro ir kino aktorė Ona Juodytė-Chadaravičienė.
