Aleksandras Mačiūnas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aleksandras Mačiūnas (1902 m. vasario 26 d. Šiauliuose - 1954 m. kovo 25 d. Niujorke) – inžinierius elektrotechnikas, lietuvių visuomenės veikėjas. „Fluxus“ judėjimo pradininko Jurgio Mačiūno tėvas.
[taisyti] Biografija
1919 m., įsiveržus bermontininkams, buvo vienas iš partizanų būrių organizatorių, nuo spalio mėn. - Šiaulių apygardos partizanų štabo narys. 1919 m. gruodžio 6 d. paskirtas Šiaulių geležinkelio stoties komendantu.
1920 m. baigė Šiaulių gimnaziją, 1924 m. - Šarlotenburgo Aukštąją technikos mokyklą Berlyne. Besimokydamas dalyvavo Berlyno lietuvių studentų draugijos veikloje, buvo alpinistas, pasiekė keliolika metų išsilaikiusį Vokietijos alpinizmo rekordą.
Baigęs studijas dirbo „Siemens“ elektros bendrovėje Berlyne, 1926 - 1940 m. - šios bendrovės atstovas Kaune. Nuo 1926 m. - laikraščio „Naujoji Gadynė“ bendradarbis, rašė į žurnalus „Tautos Ūkis”, „Savivaldybė”. Dėstė Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje, 1938 - 1940 m. - Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakulteto adjunktas.
Bolševikams likvidavus „Siemens“ atstovybę, 1940 - 1944 m. dirbo Lietuvos energijos valdyboje ir Vytauto Didžiojo universiteto Elektros mašinų katedros vedėju.
1944 m. liepos mėn. pasitraukė į Vokietiją, kur dirbo JAV armijos dalinio elektrinėje ir dėstė Hanau persikėlėlių stovykloje elektromonterių kursuose. Nuo 1948 m. dirbo JAV projektavimo firmoje, dėstė Niujorko koledže, profesorius. 1949 - 1952 m. - Amerikos lietuvių inžinierių ir architektų draugijos organizatorius ir pirmasis pirmininkas.
