Ašvinai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ašvinai (Ašvinas) (sanskritu: अश्विन, asvinau; asvin- „gimę iš arklio“, „turintys arklius“, plg. lietuvių „ašvienis“) — vedų ir induizmo mitologijoje dieviški broliai-dvyniai, gyvenantys dausose.
Turinys |
[taisyti] Vaidmuo
„Rigvedoje“ jiems paskirti 54 himnai (pagal dažniausiai minimus, Ašvinai eina po Indros, Agnio, Somos). Ašvinai priklauso dangaus dievybėms ir susiję su rytinėmis ir vakarinėmis sutemomis. Pažadinti Ušasės, jie rieda dangumi virš pasaulio aukso vežimu (triviečiu, trirãčiu, plačiu ir pan.), pasikinkę arklius, paukščius (erelį, gulbes, sakalus) ir t.t., arba plaukia šimtairkliu laivu, ir juos lydi Surja. Jie apvažiuoja per dieną Visatą ir veja tamsą. Rytais juos pašaukia pas save meldžiantieji.
Ašvinai — laiko žinovai (Rigveda VIII 5, 9, 21), juos pagimdė dausos, jų vieta abiejuose pasauliuose. Ašvinai — gelbėtojai, padedantys varge (I 118, 6-10 ir kt.); jie neša dovanas, arijams (I 117, 21), turtus, maistą, arklius, karves, jaučius, vaikus, šviesą, laimę, pergalę, suteikia ilgą gyvenimą, gyvybinę jėgą; jie gina ir apdovanoja dainininkus.
Pabrėžiamas ašvinų, kaip dieviškųjų gydytojų, vaidmuo (ašvinai — „dieviškieji gydytojai“, „visažiniai“): jie sugrąžina gyvybę mirusiesiems (I 117, 7, 24; X 65, 12 ir kt.), išgydo aklus ir šlubius (I 112, 8; 117, 19; X 39, 3; „Mahabharata“ I 3: istorija apie Upamanjų), atlieka kitus stebuklingus darbus. Jie gelbėja skęstančiuosius vandens gelmėse (istorija apie Bhudžjų); jie duoda patarimą Šunahšepai, kaip išsigelbėti nuo kerų („Aitarėja-brahmana“ VII; „Ramajana“ I ir kt.). Ši funkcija išlieka ir vėlesniuose tekstuose („Mahabharatoje“, „Gopatha-brahmana“ ir kt.).
Ašvinai yra susiję su medumi (jie duoda jį bitėms, šlakšto juo aukas, veža medų vežime ir kt.) ir su soma. Iš čia buvo iškelta hipotezė, kad senovės Indijoje senas svaiginantis gėrimas iš medaus buvo pakeistas soma.
Ašvinai yra nepakantūs svetimiems; jie stoja į kovą su piktomis dvasiomis, ligomis, gobšuoliais ir pavyduliautojais. Iš visų vedų panteono dievybių būtent ašvinai glaudžiausiai susiję su soliarinėmis dievybėmis ir, kaip ir pastarieji, dalyvauja vestuvių ritualuose („Rigveda“ X 85).
[taisyti] Vaizdavimas
Ašvinai vaizduojami jaunais (jie yra patys jauniausi iš dievų, bet tuo pačiu ir patys seniausi, „Rigveda“ VII 62, 5), stipriais, gražuoliais, trykštančiais sveikata. Pabrėžiamas jų ryškumas, auksinė spalva (medaus spalvos; kelis kartus jie buvo pavadinti raudonais). Jie greiti, mitrūs, galingi, įgauna įvairias formas (I 117, 9), padabinti girliandomis iš lotoso; jie yra šokėjai (VI 63, 5). Juos lygina su paukščiais (ereliais, žąsimis), jaučiais, buivolais, gazelėmis ir t.t.
[taisyti] Ašvinai, kaip pora
Svarbiausia jų ypatybė — buvimas poroje („Rigveda“ III 39, 3 ir kt.); ir, nors ašvinai — dvyniai, kai kada tvirtinama, kad jie gimė atskirai (V 73, 4); pasak senovės indų kalbos leksikografo Jaskės („Nirukta“ XII 2), vienas iš ašvinų — nakties sūnus, kitas — aušros sūnus (vienas — Sumakhi sūnus, kitas — dangaus sūnus; „Rigveda“ I 181, 4). Ne visiškai aišku, kaip ašvinai diferencijavosi tarpusavyje ankstyvajame periode; vėliau (plg. „Šatapatha-brahmana“ IV I, 5, 16) patekiamos priešingybių poros, su kuriais yra susiję ašvinai: dangus — žemė, diena — naktis, saulė — mėnulis ir t.t. Jų tėvas — Djausas (dausos) arba Vivasvatas (kitoje versijoje — Martanda); jų motina — Ušasė, Okeanas, upė Sindhu, Saranju. Jų žmona — Ašvini (V 46, 8). Kartu Ušasė yra ir jų sesuo; jie susiję su saulės dievo Surjos dukterimi (Ašvinai kartu yra jos vyrai ir Somos piršliai, X 85); Jų bendras sūnus — Pušanas, kitiems vaikams, dviems jauniems pandavoms Nakulai ir Sahadevai, jie yra tėvai atskirai. Ašvinai veikia išvien kartu su Indra, Rudra, Vač, Soma ir t.t.
[taisyti] Mitologija
Kai kuriuose mitologiniuose siužetuose ašvinai vaidina svarbų vaidmenį. Pagrindinis iš jų („Šatapatha-brahmana“ III) aprašo ašvinų dukters gimimą. Saranju duktė Tvaštara tapo Vivasvato žmona. Pagimdžiusi du dvynius vaikus Jamą ir Jamį, Saranju, nemylėdama sutuoktinio, pakeičia save į ją panašia moterimi, o pati pasivertusi kumele pabėga iš namų. Pastebėjęs apgaulę, Vivasvatas, pasivertęs arkliu, puola vytis ir paveja. Po susitaikymo Saranju pagimdo du brolius dvynius — Nasatją ir Dasrą, kurie vėliau yra pavadinti ašvinais (taip pat ir Nasatjais).
Ašvinai dalyvauja Indros ir jo buvusio draugo asuros Namuči dvikovoje. Ašvinai pagamino Indrai vaistą, kurio dėka jam sugrįžo jėgos. Ašvinai išgelbėja Indrą ir tada, kai šis išgeria per didelį somos kiekį, nužudęs Višvarupą („Mahabharata“ ir kt.)
Vienas iš labiausiai žinomų mitologinių siužetų, susijusių su ašvinais, aprašomas „Šatapatha-brahmane“ (IV), „Mahabharatoje“ (III), „Brihaddevatoje“ ir kt. (plg. su kita versija „Džaiminija-brahmane“ III 120-127). Ašvinai (Našatja ir Dasra) kartą pamatė gražuolę Sukanją, išlipančią po maudymosi iš vandens, ir pasiūlė jai pasirinkti sau iš jų vieną vyrą. Sukanja atsisakė, nes ji jau buvo ištekėjusi už nukriošusio atsiskyrėlio Čjavanos. Tada ašvinai atjaunino Čjavaną ir kartu su juo išlipo iš ežero gražuolių pavidalais, ir jų nebuvo galima atskirti vieną nuo kito. Pagal slaptą ženklą Suranjai vis dėlto pavyko atskirti Čjavaną. Čjavana atsidėkodamas pasidalino su ašvinais savo somos atsargomis, ir tai supykdė Indrą.
Kiti motyvai: ašvinai sukuria devei Kali antakius; labai dažni kieno nors išgelbėjimai ašvinų dėka.
[taisyti] Ašvinų garbinimas
Ašvinų garbinimas išliko ir laikotarpyje po vedų. Epose, puranose, „Harivanšoje“ jie vadinami „Ašvini-kumara“, t.y. „kumelės vaikai“, nors jų arkliška prigimtis išlieka paslėpta. Vėliau atsiranda kitos dvynių poros, dubliuojančios ašvinus. Tai galbūt yra susiję su senovės indoeuropietišku dvynių kultu. Ašvinams giminingi senovės graikų Dioskurams. Kaip ir ašvinai, šie yra susiję su arkliais, nakties ir dienos kaita, ir tuo pačiu su saule bei gelbėjimo funkcija. Dioskurų gimimas iš kiaušinio yra sietinas su tuo, kad ašvinai — Martandos (pažodžiui „mirtingojo kiaušinis“) sūnūs („Mahabharata“ XII 208, 17). Ašvinų įvaizdis prasiskverbė ir į kai kurias Pietvakarių Azijos tautų tradicijas.
