Vikaras
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vikaras (lot. vicarius atstovas, padėjėjas) - dvasininkas, tam tikroje bendruomenėje atliekantis pagalbininko funkcijas. Dar kitaip vikaras gali būti vadinamas kaplanu.
Evangelikų Bažnyčioje dvasininkas kurį laiką nėra parapijos vadovas. Šis laikotarpis vadinamas vikariatu.
Katalikų Bažnyčioje vikaras yra klebonui pavaldus kunigas (paprastai jaunesnis), atliekantis visas kunigo funkcijas, einantis pareigas ir paklūstantis parapijos administratoriaus valiai. Jis vyksta visur ten, kur reikia, pavyzdžiui, laidoti žmones, atlikti krikšto apeigas ir kitus darbus.
Generalinis vikaras - vyskupo padėjėjas. Popiežius nuo Leo I. yra Vicarius Christi (Kristaus atstovas).