Verslininkas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Verslininkas (nuo žodžio verstis) - fizinis asmuo, užsiimantis verslu ir veikiantis savarankiškai, savo rizika, savo vardu ir savo sąskaita.

Sovietmečiu verslininkas (niekinamąja prasme) buvo vadinamas spekuliantu, kadangi dažniausiai vertėsi prekių pirkimu-pardavimu; tokia veikla buvo draudžiama įstatymų.

Verslininko profesijai įgyti nėra būtinas specialus ar valstybės reguliuojamas išsilavinimas. Laisvosios rinkos valstybėse verslininkai, jų veikla ir jų įmonių skaičius liudija apie verslo sąlygas konkrečiomis aplinkybėmis. Socialistinio bloko valstybėse verslo veikla yra ribojama, socialinės rinkos arba laisvosios rinkos valstybėse verslininkai yra ugdomi bei skatinami nuo pat mokyklos (dėstomi ekonomikos, verslo vadybos pagrindai).

Verslininko profesiją bei veiklą renkasi asmenys, kurie nori veikti nepriklausomai, būti patys sau darbdaviais ir ponais. Tai, žinoma, susiję su didesne rizika ne bet kokio darbo atžvilgiu, dirbant kokioje nors organizacijoje. Verslininko veiklos rezultatai priklauso nuo jo verslumo, gebėjimo apjungti rinkos paklausą ir pasiūlą. Ši žmogiškojo kapitalo panaudojimo ir savirealizacijos forma iš esmės priklauso tik nuo paties asmens ir jo asmeninės iniciatyvos.

[taisyti] Rengimas

Verslininkai nėra ruošiami universitetuose, nors bet kurioje aukštojoje mokykloje galima gauti gerą išsilavinimą, galintį tapti neblogais pamatais verslo veikloje - studijuojant vadybą, verslo administravimą, ekonomiką, finansus, buhalteriją, verslo teisę, verslo ir organizacinę psichologiją.

Verslininko profesija be to yra valstybės nereguliuojama profesija, kurios praktikavimas nesietinas su privaloma kvalifikacija, kurią prieš pradedant veiklą turi teisę tikrinti valstybė, todėl nėra viešojo intereso dėl kvalifikacinių reikalavimų (kaip tai yra, pvz., gydytojų, teisėjų atveju). Verslininko (kaip ir bet kurio kit asmens) tinkamumą užsiimti verslu patikrina pati rinka: asmuo bankruotuoja, išsilaiko tam pačiame lygyje arba sėkmingai plečia savo veiklą.

Verslininkas turi gerai išmanyti (nebūtinai laisvosios) rinkos dėsnius ir pagal juos veikti; gebėti atrasti, (į)vertinti pasiūlą ir paklausą bei sujungti poreikių turinčius ir juos tenkinančius subjektus.

Pažymėtina yra tai, kad asmeninė iniciatyva, praktiniai gebėjimai, asmenybės charakteristika ir asmeninės savybės vaidina esminį vaidmenį: galima būti įgijus net ir ekonomikos daktaro laipsnį, bet dėl konservatyvių pažiūrų, rizikos baimės ir nerimo dėl ateities ne kiekvienas ryžtasi užsiimti verslu; tuo labiau mažesnė dalis, pradėjusi verslą, netgi ir po keletos bandymų vėl ir vėl iš naujo ryžtasi verslauti.

[taisyti] Žinios

Ekonomikos žinios, verslo vadybos studijos, finansų, mokesčių išmanymas verslininkui yra reikalingos kaip taip vadinamos "techninės žinios", kurių turėjimas labai praverčia verslo veikloje, bet nėra būtinos įgyti betarpiškai ir asmeniškai: verslininkas gali pasisamdyti gerą finansininką, vadybininką, mokesčių patarėją ar teisininką, bet užtat niekas be paties verslininko nesuras jam jo rinkos, niekas už jį nesuorganizuos tinkamo veslo proceso, kurio metu, naudojant turimą kapitalą, į jo sąskaitą plauktų pajamos kaip naudojamo kapitalo grąža.

[taisyti] Pradinis kapitalas

Verslininko (pradinis ir kitoks) kapitalas plačiąja prasme apima ne tik materialines, finansines vertybes; tai taip pat yra visų pirma jo gebėjimai (analizuoti, ieškoti, organizuoti, logiškai mąstyti, tiksliai skaičiuoti bei puikiai orientuotis), žinios, informacija, dalykiniai bei kt. ryšiai, patirtis bei kiti veiksniai.

Veiklos pradžioje pradedančiajam verslininkui paprastai padeda verslo angelai, kiti verslininkai, įvairūs konsultantai (ekspertai). Verslo pradžia verslininkui reiškia ne ką kita kaip mokymosi ir būtinybės tobulėti remiantis kitų ir savo patirtimi pradžią.