Veiviržėnai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Veiviržėnai | ||
|---|---|---|
 |
||
| Savivaldybė | Klaipėdos rajonas | |
Veiviržėnai - miestelis Klaipėdos raj., 20 km į pietryčius nuo Gargždų, abipus Veiviržo (Minijos kair. intako); radialinio plano, 16 gatvių; seniūnijos centras. Keliai veda į Endriejavą, Švėkšną, Priekulę, Vėžaičius.
Veiviržėnuose yra gimnazija (nuo 2005), gimnazijos istorijos muziejus, seniūnija, Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (Romos katalikų), parapijos kapinės, paštas (96026), ambulatorija, vaistinė, policijos įgaliotinio būstinė, individualios veterinarijos, medžio apdirbimo įmonės, Klaipėdos raj. sav. Jono Lankučio viešosios bibliotekos filialas, kavinė, baras, prekybos centras, parduotuvė ir kt.
Į Lietuvos Respublikos paveldo registrą įtraukti: Šv. apaštalo evang. bažnyčia, parapinių kapinių koplyčia ir vartų kompleksas, Veiviržėnų miestelio stačiatikių senosios kapinės, miestelio ketvirtosios senosios kapinės, Veiviržėnų (Vilkių) piliakalnis su gyvenviete, koplytstulpis su skulptūromis, esantis prie namo Jaunimo g. 8 (autorius K. Piaulokas, XX a.pr.); į Laikinąją istorijos ir kultūros paminklų apskaitą įtraukti „Laisvės paminklas“ (pastatytas 1932, autorius Kostas Rameika), Tremtinių paminklas“, Lurdas, partizaninio ir rezistencinio judėjimo dalyvių palaidojimo vieta-kapas (paminklinis ansamblis pastatytas 1990, autorius Vytautas Majoras). Dailės paminklų yra bažnyčioje ir koplyčioje.
Archeol. radiniai: geležiniai ir žalvariniai dirbiniai (VIII-IX a. žalvarinė apyrankė laikoma Kauno istorijos muziejuje), monetų (Žečpospolitos, XVII a. II-a pusė) ir papuošalų lobis (dalis radinių saugoma M.K. Čiurlionio dailės muziejuje).
Veiviržėnuose didžiausia šventė – Šv. Marijos Magdalenos atlaidai (vyksta liepos mėn. pabaigoje).
[taisyti] Istorija
Istoriniuose šaltiniuose XV a. minimas Veiviržėnų dvaras, 1511 – Veiviržėnų kaimas. 1565 m. Veiviržėnų kaime buvo 20 šeimų, kurie turėjo 14 valakų (299 ha) žemės. 1639 m. pastatyta pirmoji bažnyčia (buvo Rietavo parapijos filija). Veiviržėnai miesteliu pirmą kartą paminėti 1641; 1661 Veiviržėnuose buvo 8 , 1725 (minimos 4 gatvės) – 14, 1737 – 28 (viena priklausė žydams) sodybos (dūmai). 1754 Veiviržėnai gavo teisę rengti savaitinį turgų, o nuo 1767 - dar 4 prekymečius (muges). 1767 senųjų kapinių vietoje pastatyta nauja šv. Apaštalo Evangelisto Mato bažnyčia, kuri 1795 tapo parapijine. 1784 m. Veiviržėnuose buvo 62 sodybos (23 priklausė žydams), žydų sinagoga, prieglauda. 1792 Veiviržėnai gavo Magdeburgo teises ir herbą. 1800 prie bažnyčios pastatyta špitolė. XIX a. Veiviržėnuose veikė parapinė mokykla (1804-1861, rusiška valdinė pradžios mokykla (nuo 1869), žydų mokykla, žydų sinagoga, katalikų bažnyčia, valsčiaus valdyba (nuo 1861), valsčiaus teismas, vaistinė (nuo 1889), lentpjūvė, vandens malūnas, bravoras-spiritinė, raščių, kalvių ir kt. dirbtuvėlės, karčema, valdiška degtinės parduotuvė (įst. 1897), kelios žydų krautuvėlės. 1848 Veiviržėnai nukentėjo nuo choleros epidemijos. XX a. pradžioje Veiviržėnuose atidaryta pirmoji lietuvio Jurjono krautuvė ir viešbutėlis; 1909 įsteigtas paštas, 1910 atidarytas Blaivybės draugijos skyrius, įkurta vartotojų bendrovė, 1911 įkurta skolinamoji-taupomoji kasa, 1912 pastatytas naujas medinis pradžios mokyklos pastatas, 1913 pastatyti parapijos namai su sale, arbatine, parduotuve ir knygynėliu. Tarpukaryje Veiviržėnai turėjo katalikų bažnyčią, sinagogą, valsčiaus savivaldybę, policijos nuovadą, 4 skyrių pradžios valdišką mokyklą (nuo 1932 penkių skyrių), žydų privačią mokyklėlę (1930 prijungta prie valdiškos), dvi lentpjūves, sveikatos ir veterinarijos punktus, knygyną, skaityklą, parapijos biblioteką, keletą malūnų, garinę pieninę (pastatyta 1929), kooperatyvą, keliolika parduotuvių, amatininkų dirbtuvių; veikė Blaivybės draugijos skyrius, pavasarininkų kuopa, šaulių organizacija, gaisrininkų komanda. 1937 Veiviržėnai labai nukentėjo nuo gaisro. 1941 ištremti darbininkas Antanas Abramavičius, mokytojai Pranas Serafinas, Vaclovas Baipšys su šeima. II-ojo pasaulinio karo pradžioje buvo subombarduota sinagoga ir keletas sodybų, sušaudyti ar išvežti visi miestelio žydai. Pokaryje vyko rezistencinis judėjimas, buvo žudomi ar tremiami nekalti žmonės; 1947 birželio 8 d., trumpam Veiviržėnus buvo užėmę partizanai. Sovietmečiu Veiviržėnai buvo apylinkės ir „Veiviržo“ kolūkio centrinė gyvenvietė; veikė mokykla (1945-1949 – progimnazija, 1949-1952 septynmetė, nuo 1952- vidurinė), ambulatorija, vaistinė (nuo 1948), 25 lovų ligoninė (nuo 1949), kultūros namai (1957), biblioteka, vaikų darželis, pieninė, lentpjūvė, malūnas, prekybinis centras, valgykla.
1992 m. liepos 20 d. LR AT dekretu patvirtintas miestelio herbas.
2004-aisiais Veiviržėnų miestelyje gimė 11 naujagimių ir mirė 13 gyventojų, 2005-aisiais, atitinkamai, - 5 ir 20.
| Demografinė raida tarp 1833 m. ir 1987 m. | |||||||||||
| 1833 m. | 1897 m. | 1923 m. | 1939 m. | 1959 m. | 1970 m. | 1979 m. | 1987 m. | ||||
| 582 | 571 | 934 | 1200 | 670 | 702 | 1013 | 1039 | ||||
[taisyti] Žymūs žmonės
Veiviržėnuose gimė:
- Raimondas Leopoldas Idzelis, gamtos mokslų daktaras;
- Regina Jonušytė, žemdirbystės mokslų daktarė;
- Liudvikas Juraška, japoninių magnolijų auginimo Lietuvoje pradininkas;
- Petras Lapė, inžinierius architektas;
- Valdonė Sausaitytė-Karaliūnienė, tautodailininkė;
- Teodoras Šimkevičius, technikos mokslų daktaras
ir kt.
[taisyti] Nuorodos
- Janina Valančiūtė. Veiviržėnų bažnyčios ir parapijos istorija. UAB „Judex“, Kaunas, 2006.
- Tarybų Lietuvos enciklopedija. Vilnius. 1988.
- Gargždų turizmo informacijos centras (žr. Lankytinos vietos)
