Varliaburniniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Podargidae | ||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Varliaburnis (Podargus srigoides) |
||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||
|
Varliaburniniai, varliaburniai (lot. Podargidae, angl. Frogmouth) - lėlinių (Caprimulgiformes) būrio paukščių šeima. Kūno spalva maskuojanti: rausvai ar rudai išmargintos plunksnos susilieja su medžių ir krūmų šakų spalva. Galva didelė, kaklas ir kojos trumpi. Išvaizda panašūs į lėlius, tačiau savo grobį čiumpa nuo žemės, o ne skraidydami ore. Varliaburniai minta kitais paukščiais, žinduoliais, varliagyviais, taip pat vabzdžiais. Turi dideles akis, todėl gerai mato tamsoje. Medžioja temstant, naktį ar švintant, o dieną tupi nejudėdami medžiuose. Tupi ant tinkamų šakų ir laukia netoliese pasirodančio grobio. Stambesnius gyvūnus prieš prarydamas mirtinai uždaužo. Gyvena poromis ar šeimyninėmis grupėmis. Palaikydami ryšius didelėje lizdų ar maitinimosi teritorijoje, paukščiai dažnai susišaukia. Jų lizdai - tai krūva šakelių, sukrautų medžių išsišakojime. Deda tris baltus kiaušinius. Naktį peri patelė, o dieną patinas. Gręsiant pavojui varliaburnis išsitempia į aukštį ir tampa panašus į nulaužtą medžio šaką. Tokią pozą kartais lydi ir žiočių demonstravimas: paukštis atveria didelę ir plačią burną.
Pasaulyje gyvena 14 tropikinių rūšių, priklausančių dviem gentims: Podargus (3 rūšys) ir Batrachostomus (11 rūšių; neretai ši gentis išskiriama į atskirą Batrachostomidae šeimą). Varliaburniai paplitę Australijoje, Naujojoje Gvinėjoje, Indijoje, Pietų Azijoje.
