Vapsva

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vespa
Vapsva (Vespa sp.)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Nariuotakojai ( Arthropoda) Klasė: Vabzdžiai ( Insecta) Būrys: Plėviasparniai ( Hymenoptera) Pobūris: Geluoniniai ( Aculeata) Šeima: Klostinės vapsvos ( Vespidae) Pošeimis: Tikrosios vapsvos ( Vespinae) Gentis: Vapsva ( Vespa)
Rūšys
Vespa crabo Vespa germanica Vespa vulgaris Vespa rufa

Vapsva (lot. Vespa, angl. Hornet, vok. Hornisse) - plėviasparnių (Hymenoptera) vabzdžių gentis, prikausanti klostinių vapsvų (Vespidae) šeimai. Tai 14-35 mm dydžio vabzdžiai, turintys tipišką pilvelio piešinį, susidedantį iš tamsiai rudų ir geltonų skersinių dryžių.

Vapsvos - bendruomeniniai vabzdžiai, paplitę visoje Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Amerikoje. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje vapsvos nebuvo endeminiai vabzdžiai, o atsirado kartu su europiečiais.

[taisyti] Lizdas

Vapsvų lizdo sandara

Vapsvos savo lizdus daro iš susmulkintos medienos masės ir seilių, todėl jie atrodo kaip sulipdyti iš popieriaus. Tokius "popierinis" lizdus įsirengia arba žemėje, arba medžių drevėse, pastogėse. Jų narveliai šešiakampiai, su į apačią nukreiptomis angomis, forma primena naminių bičių korį. Koriai dažnai sudaro keletą aukštų. Visas šis statinys iš lauko pusės apgaubtas tokia pat popierine mase ir kartais būna vaiko galvos dydžio. Savo lizdą vapsvos aršiai gina, todėl artintis prie jo nesaugu.

Lizdą statyti pradeda peržiemojusi apvaisinta patelė. Iš pradžių ji įrengia tik keletą narvelių. Be to, ji rūpinasi jaunomis lervomis, kurias maitina susmulkintais vabzdžiais. Kai iš lervų išsivysto smulkios vapsvos, tada jos toliau tęsia lizdo statybą, rūpinasi maisto rinkimu ir sekančios kartos jauniklių auginimu. Per vasarą tokių darbininkių išsivysto iki keleto tūkstančių. Rudeninės generacijos vabzdžiai pasiekia motinos dydį ir deda neapvaisintus kiaušinius, iš kurių išsivysto patinai. Iš motinos sudėtų kiaušinių rudenį išsivysto patelės, kurios apvaisintos žiemoja, o patinai ir darbininkės miršta.

[taisyti] Rūšys

Iš viso apie 20 rūšių.

Lietuvoje dažnesnės šios vapsvų rūšys:

• Širšuolas (Vespa crabo). Gana stambus vabzdys, kurio dydis 20-30 mm. Galva už akių labai nutįsusi atgal.
• Germaninė vapsva (Vespa germanica). 15-20 mm dydžio vabzdys. Lizdą įsirengia žemėje.
• Paprastoji vapsva (Vespa vulgaris). Apie 15-20 mm dydžio, lizdą įsirengia žemėje.
• Rudoji vapsva (Vespa rufa). 15-20 mm dydžio. Pilvelio pamatas raudonas.