Teisiniai santykiai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Teisiniai santykiai yra asmens teisių saugos požiūriu svarbiausi visuomeniniai santykiai, kuriems suteiktas privalomos teisių ir pareigų vienovės pavidalas; tai teisės normomis sureguliuoti (socializuoti) santykiai, kurių dalyviai susaistyti privalomos (valstybės ginamos) abipusių teisių ir pareigų pusiausvyros. Tai visuomeninio santykio ir teisės normos vienovė.
Turinys |
[taisyti] Požymiai
- teisiniai santykiai atsiranda ir funkcionuoja tik teisės normos pagrindu;
- teisiniai santykiai yra teisės normų įgyvendinimo forma;
- teisės norma yra idėjinis norminis teisinio santykio modelis;
- teisės normos nesukuria teisinių santykių, o tik suteikia jiems teisinę formą ir vertybinę kryptį;
- valstybė remdamasi teisės normomis negali savavališkai keisti socialinių santykių pobūdžio ar juos savo nuožiūra sukurti, neatsižvelgiant į jomis įgyvendinamų žmogaus teisų specifiką;
- teisės norma ir teisinis santykis yra sudedamosios teisinio reguliavimo mechanizmo dalys.
[taisyti] Prielaidos
- teisės norma
- teisiniai faktai
- teisinis subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas kaip santykio dalyvių teisinės charakteristikos).
Tik būdamos kartu šios prielaidos sudaro pagrindą atsirasti ir funkcionuoti teisiniam santykiui.
[taisyti] Struktūra
1) teisinio santykio objektas – tai tos vertybės, kurias santykio dalyviai gali legaliai įgyti ir naudotis.Žmogus objektu būti negali.
- Materialiosios vertybės (gamtos ir kultūros daiktai).
- Asmeninės nematerialios vertybės (garbė, orumas, laisvė, saugumas ir kt.).
- Teisinio santykio subjektų elgesys, įvairios paslaugos, jų rezultatai.
- Dvasinės kūrybos rezultatai.
- Vertybiniai popieriai, oficialūs dokumentai (obligacijos, vekseliai, pinigai ir kt.).
2) Subjektas – yra teisės subjektai, turintys vienas kito atžvilgiu įstatymo ginamas teises ir pareigas. Kad taptų tokių santykių subjektas, konkretus asmuo ar organizacija turi pasižymėti teisiniu subjektiškumu(teisnumas ir veiksnumas).
3) Turinys – teisinių santykių subjektų teisės ir pareigos.
[taisyti] Rūšys
[taisyti] Pagal subjektus
- fizinių asmenų tarpusavio teisiniai santykiai
- fizinių ir juridinių asmenų teisiniai santykiai
- piliečių ir valstybės teisiniai santykiai
- valstybių tarpusavio teisiniai santykiai
[taisyti] Pagal subjektų skaičių
- Absoliutūs teisiniai santykiai – nustatoma tik viena šalis. Pvz., Nuosavybės teise daiktą valdantis asmuo, kuriam priešinama pareiga visų kitų asmenų, galinčių su juo santykiauti tam tikru būdu,
- Santykiniai teisiniai santykiai – apibrėžiami abu dalyviai (pvz., Pirkėjas ir pardavėjas). Santykio dalyvio teisės siejamos su konkrečia jo pareiga kitam santykio dalyviui.