Tadas Budraitis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Tadas Budraitis (1897 m. birželio 13 d. Gedžių k., Jurbarko r. - 1962 m. balandžio 18 d. Gardame, Šilutės r., palaidotas Jurbarko bažnyčios šventoriuje), kunigas, muzikos pedagogas, chorvedys.
[taisyti] Biografija
Iš mažens pasižymėjo muzikiniais gabumais. Mokėsi pradžios ir vidurinėje mokykloje, kurį laiką mokytojavo. 1918 - 1923 mokėsi Žemaičių kunigų seminarijoje Kaune, kur gavo ir gerus muzikos teorijos bei praktikos pagrindus. 1923 m. birželio 20 d. įšventintas kunigu.
1923 - 1930 Telšių katedros vikaras, o 1927 ten įkūrus kunigų seminariją, dirbo giedojimo dėstytoju ir choro vadovu. 1926 m. sausio 27 d. Telšiuose vykusiame katalikų draugijų suvažiavime pasirodė T. Budraičio vadovaujamas didelis choras, kuriam akompanavo simfoninis orkestras.
1930 - 1933 Plungės katedros vikaras ir gimnazijos kapelionas. Vadovavo katedros chorui, dalyvavo Pavasarininkų kuopos veikloje, subūrė 16 muzikantų orkestrą, kuris koncertavo 1932 Vasario 16-osios minėjimo iškilmėse.
1933 - 1938 Kretingos pranciškonų gimnazijos kapelionas, choro ir orkestro vadovas. Su choru koncertavo Kretingoje, Palangoje ir kitur, dirigavo didesniuose chorų sambūriuose.
1936 Šv. Antano Mišiose giedojo kelių šimtų dalyvių choras, sudarytas iš Klaipėdos krašto parapijų chorų -jungtiniam chorui dirigavo T. Budraitis. 1936 jis buvo išrinktas į Pavasarininkų kuopos valdybą. Chorams vadovavo 1939 - 1940 būdamas Skuodo gimnazijos kapelionu, o 1944 - 1945 Šateikių (Plungės r.), 1945 - 1946 Telšių katedros ir 1946 - 1951 Švėkšnos (Šilutės r.) parapijų klebonu. 1951 vasario 26 sovietų saugumo suimtas ir nuteistas dešimčiai metų kalėti.
Būdamas Komių autonominės respublikos Abezės lageryje, suorganizavo 20-25 kalinių vyrų chorą, kurį išmokė lietuviškų patriotinių dainų: J. Strolios „Tykus buvo vakarėlis", V. Jakubėno „Nurimk, sesut", S. Šimkaus „Ei, Lietuvos kareivėliai", J. Naujalio „Lietuva brangi" ir „Kur bėga Šešupė", Č. Sasnausko „Jau slavai sukilo", J. Švedo „Baltos gėlės", V. Paulausko „Jūreivių maršas" ir kt. Choras koncertavo vyrų ir moterų lageriuose.
1956 m. liepos 17 d. T. Budraitis grįžo į Lietuvą, 1956 - 1961 dirbo Smalininkų (Jurbarko r.) parapijos, o 1961 - 1962 Gardamo (Šilutės r.) parapijos klebonu.
[taisyti] Šaltinis
Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999. Informacijos publikavimui gautas žodinis autoriaus leidimas.